Add to favourites
News Local and Global in your language
16th of November 2018

Mokslas



Ant auksinės monetos – lietuviški kosmoso palydovai ir „vyčio žvaigždynas“ - LRT

Idėja gimė ant servetėlės ir buvo išplėsta iki tikros misijos kosmose su misijų valdymo centrais ir tikromis problemomis, proginės aukso monetos pristatyme teigė misijos „LituanicaSAT-1“ vadovas Vytenis Buzas. Jis neabejoja, kad Lietuvos mokslininkai kosmoso technologijas galės pristatyti pasauliniu lygiu. Viena iš monetos kūrėjų Eglė Ratkutė sako dėl piešinio nedvejojusi – taip lietuviškas vytis virto stilizuotu žvaigždynu.

Vilniaus universiteto planetariume Lietuvos bankas pristatė proginę 5 eurų aukso monetą, skirtą technologijos mokslams iš serijos „Lietuvos mokslas“. Ant auksinės monetos vaizduojamas stilizuotas vytis, pirmieji į kosmosą paleisti palydovai „Lituanica SAT-1“ ir „LitSAT-1“, taip pat kosmose nuskambėję pirmieji lietuviški žodžiai „Linkėjimai visiems lietuviams...“ ir „Lietuva myli laisvę...“. Aukso moneta nukaldinta Lietuvos monetų kalykloje ir bus išleista 4 000 vnt. tiražu.

Monetos averso piešinio autorė Eglė Ratkutė, paklausta apie idėją neslepia abejonių neturėjusi: „Norėjau netikėtai, kitaip pavaizduoti Lietuvos herbą, susieti jį su kosmosu. Todėl žirgas su raiteliu neišvengiamai tapo žvaigždynu.“

Monetos reverso autorius Lukas Šiupšinskas sako, kad užduotis buvo be galo įdomi, mes palydovų forma yra labai paprasta: „Reikėjo du kubelius pavaizduoti monetoje. Kadangi palydovai yra judantys objektai, kilo mintis pavaizduoti juos vejantis vienas kitą. Kompozicija susidėliojo labai organiškai, savaime.“ Menininkas prisipažįsta, kad matyti savo kūrinį ant auksinės monetos yra labai smagu, nes kūrybinis procesas užtruko ilgai.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Monetos pristatyme dalyvavęs KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas dr. Andrius Vilkauskas teigė, kad į kosmosą paleisti palydovai buvo pirmieji, tačiau lietuviai prie kosmoso prisilietė ne pirmą kartą siūlydamas prisiminti tarpukarį ir Lietuvos karo aviacijos vadą ir aviakonstruktorių, 9 lėktuvų ANBO projektų autorių Antaną Gustaitį. Okupacijos metu savarankiškai plėtoti kosmoso technologijų galimybės nebuvo, tačiau net ir į kosmosą išskridusių lietuvių kilmės žmonių buvo.

Kalbėdamas apie dabartį dr. A. Vilkauskas sakė, kad tuomet, kai Stenforde buvo sukurtas CubeSat standartas, t. y. vieno decimetro tūrio nanopalydovas, jis labai greitai prigijo visame pasaulyje, atsirado specialios mokslo programos, siekiančios palydovus pritaikyti moksliniams tyrimams. „Mes taip pat norėjome būti kosmoso klube, pradėjo galvoti, ką galima daryti – taip 2007 m. atsirado Nacionalinė kosminių technologijų platforma ir didelis studentiškas entuziazmas. Jis buvo toks didelis, kad iš jo atsirado net du palydovai – „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“. Tai parodo mūsų potencialą, kai patikime, mes galime padaryti labai daug, judėti į priekį“,  – apie idėjos atsiradimą pasakojo dr. A. Vilkauskas.

„Odisėja truko apie metus. Lietuva tapo pasaulio kosmoso klubo nare, – pabrėžia dr. A. Vilkauskas. – Dar svarbiau yra tai, kad šie palydovai buvo simbolinis gestas – į kosmosą pradėjo žiūrėti ne į kaip tolimą, nesuvokiamą, brangią sritį, bet kaip į verslo, mokslo, inovacijų galimybę. Labai džiugu, kad iškart po to buvo sudaryta sutartis su NASA, kurios dėka studentai iš Lietuvos turi galimybę stažuotis NASA tyrimų centre. Iš iniciatyvinės komandos gimė ir kompanija „NanoAvionika“, kurianti ir parduodanti kosmoso technologijas.“

E. Blaževič/LRT nuotr.

Pristatyme dalyvavęs ir „LituanicaSAT-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas teigė, kad paleidžiant į kosmosą palydovus pavyko padaryti daugiau, negu tiesiog simbolinius žingsnius. „Jeigu sieksime tikslų ir toliau eisime šia linkme, galėsime brautis į tarptautinę rinką ir kosmoso technologijas pristatyti pasauliniu lygiu“, – sako jis.

Anot V. Buzo, dauguma CubeSat standarto nanopalydovo „LituanicaSAT-1“ plokštelių buvo sukurtos Lietuvoje, o tai suteikė puikią progą tiek studentams, tiek partneriams ir rėmėjams pamatyti visą procesą: „Nuo idėjos, kuri gimė ant servetėlių iki tikros misijos kosmose su tikrais misijų valdymo centrais, tikrais kosminiais greičiais ir tikromis problemomis, siekiant užmegzti abipusį ryšį orbitoje, jiems skriejant 8 km per sekundę greičiu. Abu projektai turėjo ne tik technologinę naudą, bet ir sulaukė dėmesio Lietuvos žiniasklaidoje, taip pat atkreipėme Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros, Lietuvos verslo paramos agentūros, net Europos komisijos dėmesį. Visos jos padėjo siekti tolesnio technologijų kūrimo ir komercializacijos.“

E. Šiupšinskas, E. Blaževič/LRT nuotr. Read More




Leave A Comment

More News

LRT naujienos mokslas ir it

tv3.lt

Žinau Viską - naujienos ir

LZ RSS

Disclaimer and Notice:WorldProNews.com is not the owner of these news or any information published on this site.