Add to favourites
News Local and Global in your language
26th of September 2017

Technologijos



Istorinis precendentas, Vakarams sukėlęs šoką: kaip bolševikai su ginklais įsiveržė į Didžiosios Britanijos ambasadą Petrograde ir sukėlė susišaudymą :: Istorija ir archeologija :: www.technologijos.lt

„1917 metų revoliucija Rusijoje turėjo gilų socialinį ir politinį pagrindą. Ir saujelė britų žvalgybininkų nebūtų sugebėjusi pasukti įvykių atgal.

Užsienio žvalgybos specialiosios operacijos gali pakeisti įvykių eigą tik tuomet, jeigu tokiam posūkiui esama rimtų prielaidų“, – pridūrė jis. 1918 metų vasarą britų žvalgybininkai buvo tikri: jie dar turi tokią galimybę.

„Pasiuntinių sąmokslas“

1918 metų rugpjūtį Didžiosios Britanijos diplomatinei misijai priklausė du žmonės: Janis Buikis ir Janis Sprogis.

Abu prisistatė kaip Latvijos šauliai iš bolševikus palaikančio pulko. Kapitonui F. Cromie jie pareiškė, kad nenori kovoti prieš britus ir yra pasirengę pereiti į jų pusę.

Kartu jie pradėjo ruošti sąmokslo planą prieš bolševikus. Į Vologdą turėjo būti išsiųsti du latvių pulkai, kad vėliau Archangelske susijungtų su anglų pajėgomis ir padėtų jiems judėti pirmyn.

Antroji sąmokslo dalis buvo susijusi su bolševikų vadu Vladimiru Leninu. J. Buikis ir J. Sprogis supažindino britus su Eduardu Berziniu – Kremlių saugojusio Latvijos šaulių garnizono vadu. E. Berzinis pasiūlė britams organizuoti Lenino nužudymą.

Istorikų nuomonės apie tai, kas vyko toliau, nesutampa.

Sovietų istoriografijoje teigiama, kad R. B. Lockhartas noriai sutiko ir pažymėjo, kad „Lenino nužudymas – tai „jų pirmaeilė ir svarbiausia užduotis“. Be to, paprastai priduriama, kad sąmoksle dalyvavo Prancūzijos ir JAV pasiuntiniai.

Tuo tarpu britų istorikai pažymi, kad R. B. Lockharto ataskaitose apie nieką panašaus nekalbama, o išslaptintose telegramose kalba eina tik apie bolševikų lyderio suėmimą, bet ne apie nužudymą.

Dar daugiau, R. B. Lockhartas nesutiko su latvių šaulių įvedimo į Maskvą planu ir manė, kad reikia laikytis atokiau nuo galimo valstybinio perversmo organizatorių.

Žvalgybininkas S. Reilly buvo nusiteikęs kur kas ryžtingiau. Jis sukūrė detalų sukilimo Petrograde ir Maskvoje planą ir netgi sudarė žmonių, kuriuos norėtų matyti naujosios Rusijos vyriausybės ministrų kabineto sudėtyje, sąrašą.

1918 metų rugpjūčio 17 dieną S. Reilly perdavė E. Berziniui 1,2 milijono rublių sąmokslui įgyvendinti.

Rugpjūčio 28 dieną Didžiajame teatre turėjo vykti Bolševikų partijos Centro komiteto nepaprastasis posėdis, kurį turėjo saugoti kaip tik E. Berzinio šauliai. Tai buvo puiki galimybė vienu metu suimti visus revoliucijos lyderius.

Ir čia posėdis netikėtai buvo perkeltas į rugsėjo 6 dieną, tačiau britams tai nerimo nesukėlė. Jie nežinojo svarbiausio: ir A. Berzinis, ir J. Buikus, ir J. Sprogis buvo F. Dzeržinskio žmonės, vadinasi, perversmo planas iš pat pradžių buvo sukompromituotas.

Toliau įvykiai klostėsi labai greitai.

Rugpjūčio 30-osios ryte Petrograde buvo nužudytas Petrogrado ČK pirmininkas Moisejus Urinskis. Tą pačią dieną Maskvoje įvykdomas pasikėsinimas į V. Leniną (istorikai laikosi vieningos nuomonės, kad britai su tuo nebuvo susiję). F. Dzeržinskis atsako šimtais sulaikymų ir reidu į britų būstinę Petrograde.

Kruvina atomazga

Mėgindami numarinti sąmokslus ir opozicijos veiklą, bolševikai 1918 metų rugsėjį paskelbė apie „raudonojo teroro“ pradžią. Per kelias pirmąsias dienas ČK sušaudė 500 žmonių Maskvoje ir 700 žmonių Petrograde.

„Užpuolikai aiškiai suprato F. Cromie kaip pagrindinį sąmokslininką iš visų“, – tos dienos įvykius aprašė „Times“ korespondentas George’as Dobsonas, buvęs pastate reido metu.

F. Cromie sutiko juos laiptinėje, laikydamas abiejose rankose po brauningą. Per susišaudymą britas nušovė du čekistus ir pats buvo mirtinai sužeistas. R. B. Lockhartas buvo suimtas, tačiau netrukus paleistas.

S. Reilly stebuklingai išvengė arešto – iš namų išėjo likus pusvalandžiui iki čekistų pasirodymo.

Už dalyvavimą „pasiuntinių sąmoksle“ S. Reilly už akių buvo nuteistas mirties bausme, buvo paskelbta jo paieška. Jis nusprendė bėgti.

Apieškojus traukinį, kuriuo važiavo S. Reilly, jis nužudė vieną jūreivį, padėjusį čekistams ieškoti žvalgybininko, persivilko jūreiviška apranga ir noriai dalyvavo savo paties gaudynėse.

Paskui jis su suklastotu vokišku pasu prasibrovė į Norvegiją, iš kur išplaukė į Didžiąją Britaniją. Londone S. Reilly buvo apdovanotas Karo kryžiumi.

Jis grįžo į RSFSR 1925 metais susitikti su naujos antikomunistinės organizacijos nariais, tačiau paaiškėjo, kad tai buvo bolševikų paruošti spąstai. S. Reilly buvo pristatytas į Lubianką, ilgai apklausiamas, o paskui sušaudytas.

„Itin efektyvus oponentas“

Veiksmai Rusijoje 1917-1918 metais buvo viena pirmųjų rimtų Didžiosios Britanijos Slaptosios tarnybos operacijų.

Tačiau žvalgybininkų nesėkmės priežastis slypi visai ne čia. Jau tada Slaptoji tarnyba buvo pakankamai gerai organizuota, jos gretose dirbo neeiliniai žmonės. Tačiau Rusijoje britai susidūrė su nuožmiu ir itin efektyviu oponentu F. Džeržinskio asmenyje.

„VČK veikė agresyviai ir tiesiai. To niekas anksčiau nematė ir nesitikėjo. Nei britai, nei kitų žvalgybų, pavyzdžiui, prancūzų ir amerikiečių, agentai nebuvo pakankamai gyvybingi, kad galėtų atremti F. Dzeržinskio puolimą,“ – pažymėjo profesorius K. Gustafsonas.

Be to, VČK turėjo „savo lauko“ pranašumą. Jie sumaniai infiltruodavo savo žmones į britų žvalgybininkų aplinką ir provokavo Slaptosios tarnybos klaidas.

Be to, kai kurie britų žvalgybos pareigūnai – pavyzdžiui, S. Reilly – buvo akivaizdūs avantiūristai ir dažnai ignoravo saugumo priemones.

Read More




Leave A Comment

More News

Elektronika.lt | Naujienos

www.technologijos.lt -

penki.lt News

vz.lt

IT naujienos

Technews.lt – #1 IT

Mac Arena

Disclaimer and Notice:WorldProNews.com is not the owner of these news or any information published on this site.