Add to favourites
News Local and Global in your language
23rd of September 2017

Sveikata



Kaip įveikti psichologinę krizę?

Iki šiol gana stipriai buvo akcentuojama tai, jog itin svarbu padėti sergantiems psichikos ligomis ir turintiems savižudiškų minčių ar ketinimų, taip pat jau bandžiusiems nusižudyti ir nusižudžiusiojo artimiesiems. Tačiau ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į asmenis, išgyvenančius įvairias gyvenimiškas ar situacines krizes: skyrybas, nedarbą, sunkią traumą, ligas. O tokių yra kur kas daugiau. Negalima ir netgi pavojinga patikėti, kad nusižudo tik sergantieji sunkiomis psichikos ligomis. Padidintos rizikos zonoje galime atsidurti bet kuris iš mūsų, jei tik neteks pamatinio tikėjimo, gebėjimo kurti ir svajoti. Juk nevilties, nusivylimo, skausmo ir vienatvės momentų pasitaiko kiekvieno žmogaus gyvenime.

Kiekviena savižudybė savyje slepia didžiulę neviltį ir netektį: šeimos, autoriteto, turto, darbo, sveikatos, tikėjimo. Net jei iš šalies žiūrint kitiems tai neatrodo baisu, būtent tą konkretų žmogų gali ištikti ypatinga psichologinė krizė. Žodis krizė savyje visuomet talpina pokyčių galimybę. Krizėmis vadinamos  netikėtos, sunkios  gyvenimo  permainos,  pasikeitimai, kuriuos visada lydi pernelyg didelis nerimas, baimė, kaltė, gėda, įtampa, grėsmė,  nesaugumas,  pavojus, pasimetimas ir įvairūs kiti psichologiniai išgyvenimai.

Įvairių krizių patiriame kiekvienas ir, vargu, ar įmanoma jų išvengti. Svarbu žinoti, kad kiekviena krizė turi dvi galimybes: pirma – krizės įveikti nepavyksta. Tokiu atveju, žmogaus psichologinė ir emocinė būsena prastėja, keičiasi jo asmenybė, motyvacija, santykiai su artimaisiais. Vyrų ir moterų patiriami simptomai gali skirtis. Vyrams stipriai pasikeičia nuotaika, atsiranda nekontroliuojamas pyktis, susierzinimas, agresija, elgesys gali tapti neapgalvotas ir rizikingas. Moterys tampa labiau jautrios ir verksmingos, apatiškos ir silpnos. Gali padidėti suvartojamo alkoholio kiekis. Neretai imama šalintis artimųjų, draugų. Atsiranda nemiga arba padidėjęs miego poreikis, išsakomas nusivylimas, bejėgiškumas, išeities nematymas.

Ilgiau nei du ar tris mėnesius užsitęsusi krizė chronizuojasi, vis labiau kenčia fizinė ir psichikos sveikata. Kraštutiniu atveju atsiranda savižudiškos mintys, ketinimai ir/ar bandymai žudytis. Tokiu atveju žmogui jau reikalinga gydytojo psichiatro pagalba ir priežiūra, įvairios kitos intervencijos, tokios kaip Saugumo plano sudarymas ir pan.

Papildomi rizikos faktoriai krizės chronizacijai ir/ar savižudybei:

Vienatvė ir socialinės paramos trūkumas;

Pernelyg dideli lūkesčiai;

Negebėjimas efektyviai įveikti stresą;

Alkoholio ar narkotikų vartojimo įpročiai;

Vaikystės psichologinės traumos ar patirtas smurtas;

Netektys.

Antroji krizės galimybė – įveikti

Norisi akcentuoti šią, antrąją, krizės galimybę. Kalbėti apie viltį, kad krizę, sunkumą galima įveikti. O susidūręs su sunkumais ir sėkmingais juos įveikęs, žmogus stiprėja, įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, psichologinio atsparumo. Kartais sėkmingam įveikimui pakanka savo paties resursų, kai kada – draugų ir artimųjų. Tiesa, dėl itin stipraus giminystės ar emocinio ryšio, artimieji neretai  išgyvena ne ką mažesnes emocijas ir dėl šios priežasties nesugeba suteikti tinkamos paramos. Todėl svarbu prisiminti, kad kauniečiai gali kreiptis į psichologus, kurie tinkamai lydės krizės įveikimo etape, užtikrindami  anonimiškumą. 

Mums visiems atsiranda pareiga tapti budresniais. Jei suvokiame, kad šalia esantis tapo kitoks – pasikeitė jo elgesys, įpročiai, temos, atkreipkime dėmesį, pasikalbėkime su juo. Būkime drąsesni patikrinti, ar šalia esantis neprarado vilties, ar turi ateities viziją. Nes taip jau yra, kad tikėdamas, turėdamas viltį ir mylėdamas, žmogus renkasi gyvenimą.

Nuo rugpjūčio 16 d. Kaune įgyvendinamas savižudybių prevencijos modelis. Pagal jį Kauno mieste kiekvieną dieną teikiama nemokama anoniminė psichologinė pagalba kauniečiams.

Kauno mieste anoniminė psichologinė pagalba darbo dienomis darbo valandomis bus teikiama trijose įstaigose:

Kauno apskrities vyrų krizių centras:

Registracijos telefonas 8 636 81621;

Adresas: Donelaičio g. 33-515, Kaunas (išsikelta iš A. Juozapavičiaus pr. 77, Kaunas).

Psichologinės paramos ir konsultavimo centras:

Registracijos telefonas 8 673 22562;

Adresas: Laisvės alėja, 38 C, Kaunas.

Moters pagalba moteriai:

Registracijos telefonas 8 618 40044;

Adresas: V. Sladkevičiaus g. 5-3, Kaunas.

Dėl konsultacijos laiko būtina paskambinti nurodytu registracijos telefonu.

Skambučiai priimami darbo dienomis 9 val.–17 val.

Savaitgaliais ir švenčių dienomis anoniminė psichologinė pagalba nemokamai bus teikiama:

Krizių intervencijos centre 8 val.–14.30 val., adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 48, Kaunas.

Read More




Leave A Comment

More News

LZ RSS

Sveikata straipsniai

Sveikata | ve.lt

Naujienos - Aktualijos -

Disclaimer and Notice:WorldProNews.com is not the owner of these news or any information published on this site.