Add to favourites
News Local and Global in your language
19th of November 2018

Sveikata



Profesorius atskleidė geros sveikatos ir savijautos kodus

Sumažina ligų tikimybę

Profesorius domisi, kaip galima pagerinti žmogaus mąstymo kokybę įvairiomis technikomis. Jis pristatė keletą įdomesnių tyrimo duomenų, tarp jų ir darytąjį Lietuvos sporto universitete.

Kaip pasakojo A.Skurvydas, mokslas įrodė, kad nedideli raumenų įtempimai bei ištempimai stimuliuoja galvos smegenis. Gilaus kvėpavimo pratimai, derinami su tempimo pratimais, labai gerai atpalaiduoja ir regeneruoja galvos smegenų ląsteles.

Mokslininkai atrado įdomų dalyką – nuo mūsų kūno pozų priklauso ir minčių srautai. Šis teiginys buvo patvirtintas moderniais šiuolaikiniais prietaisais.

Tad nevertėtų numoti ranka į patarimą priverstinai šypsotis, net jei jums šito visiškai nesinori. Pasirodo, net dirbtinė šypsena gali paskatinti pasijausti geriau.

Remdamasis žinomiausių pasaulio mokslininkų ir sporto medikų publikacijomis, A.Skurvydas pasakojo, kad fiziniai pratimai bei tam tikros veiklos: joga, meditacija, žvejyba, buvimas gamtoje gerina galvos smegenų veiklą, sumažina kortizolio kiekį, sisteminio uždegimo procesus.

Fiziniai pratimai, derinami su padedančiomis atsipalaiduoti minėtomis veiklomis, labai sumažina tikimybę sirgti nuo 26 iki 40 įvairių lėtinių ligų, tokių kaip depresija, nerimas, cukrinis diabetas ir pan.

Tačiau jei žmogus yra fiziškai pasyvus, gerokai padidėja tikimybė susirgti 36 lėtinėmis ligomis.

Šimtamečių ilgaamžiškumo paslaptys

Naujausi tyrimai rodo, tą patį patvirtina ir senesni, kad kai mes judame gryname ore, miške ar stengiamės įveikti kokias nors kliūtis,  aktyvuojame apie 80 proc. galvos smegenų.

"Fizinis aktyvumas atrastas ne vien tam, kad susirastume maisto", – pridūrė profesorius.

Kalbant apie psichinę sveikatą, A.Skurvydui imponuoja Anglijos mokslininkų parengta psichinės sveikatos koncepcija, paremta atitinkamais tyrimais. Pasinaudodamas ja, profesorius nurodė šešias pagrindines veiklas, geriausiai veikiančias mūsų galvos smegenis.

Būk smalsus, šypsokis, daug bendrauk, dovanok kitiems šypseną ir gerą žodį, neprašydamas atlygio – tokia būtų formulė, padedanti geriau jaustis.

Mokslininkai ištyrė šimtamečių kultūrą, gyvenimo stilių bei elgseną, norėdami išsiaiškinti, kaip jiems pavyko sulaukti tokio garbaus amžiaus.

Apibendrinę įvairiuose pasaulio kampeliuose gyvenančių šimtamečių patirtį, jie išskyrė septynis dalykus: bendravimą su žmonėmis bei ištikimais draugais, kasdienį fizinį aktyvumą, istorijų pasakojimą (tai savotiška proto mankšta), kasdienį pabuvimą su savimi bent po 50 min., meditaciją, kūno atpalaidavimą ir kitos dienos laukimą.

Kaip suvaldyti "arklius"

Didžiausias šių dienų civilizacijos žudikas – stresas.

"Didžiausias šių dienų civilizacijos žudikas – stresas, žudantis pačią svarbiausią mūsų galvos smegenų dalį, atsakingą už protavimą, atmintį, dėmesio koncentravimą ir gebėjimą persijungti nuo vienos mąstymo krypties prie kitos", – aiškino profesorius.

Pasak A.Skurvydo, nedidelis stresas naudingas – jis treniruoja mūsų emocinį kūną, tačiau per dideli jo kiekiai jau kenkia.

Profesorius stresą palygino su arkliais. Jeigu jo nesuvaldome, jis prilygsta arklių kaimenės išleidimui iš aptvaro.

"Meditacija, joga, dėmesingas įsisąmoninimas (angl. mindfulness) padeda suvaldyti, treniruoti šiuos "arklius", – pridūrė jis.

Profesorius suskaičiavo, kad beveik prieš 15 metų visame pasaulyje buvo vos keli straipsniai apie sąmoningo įsisąmoninimo metodiką, padedančia sukaupti dėmesį ir suvaldyti stresą. Dabar nemažai mokslininkų pripažįsta, kad ši praktika, ypač mėgstama žvaigždžių, išties veikia.

Pastebima, kad šiuolaikiniam žmogui dėl daugybės išorinių dirgiklių tampa vis sunkiau susikaupti. Puiku, jeigu dėmesį pavyksta išlaikyti bent 50 proc. prie vieno dalyko, idealu – jeigu tai pavyksta padaryti 80 proc.

Profesorius patikino, kad 100 proc. šito padaryti niekam nepavyksta.

Kaip tapti protingesniam

Kaip pasakojo A.Skurvydas, lėti fiziniai pratimai protui leidžia pailsėti, o štai greiti pratimai, atvirkščiai, mūsų kūną nuteikia kovai. Jis patikino, kad, norint geriau jaustis, kūnui reikia labai nedaug – vienam statiniam ištempimui per dieną pakanka 120 sek.

Per savaitę tam reikėtų skirti po pusvalandį ne mažiau kaip penkias dienas.

Pasak profesoriaus, joga, meditacija kai kam skamba kaip kokia mistika, tačiau jis šiuos dalykus vertina tik iš mokslo pusės. Joga esą paremta statiniais ir kvėpavimo pratimais.

Lietuvos sporto universitete atliktais tyrimais nustatyta, kad meditacija, joga, sąmoningas įsisąmoninimas padeda storinti ir taip ploną, vos kelių milimetrų, mūsų protingąją smegenų žievę, kurią ypač neigiamai veikia stresas.

"Kokie galėtume būti protingi, jei labiau užaugintume tą plonąją smegenų žievę! Joga, meditacija ir sąmoningas įsisąmoninimas treniruoja tris mūsų proto karalius – dėmesio koncentraciją, atmintį ir gebėjimą persijungti nuo vienos veiklos prie kitos", – apibendrino A.Skurvydas.

Read More




Leave A Comment

More News

LZ RSS

Sveikata straipsniai

Sveikata | ve.lt

Naujienos - Aktualijos -

Disclaimer and Notice:WorldProNews.com is not the owner of these news or any information published on this site.