Add to favourites
News Local and Global in your language
16th of November 2018

Ekonomika



Priežastys, kodėl Lietuvoje smulkiajam verslui nesiseka

Image

VersloSavaite.lt nuotr.

Dažniausiai kalbama, kad smulkusis ir vidutinis verslas neveikia sėkmingai dėl rinkos gigantų – stambaus verslo, kuris prisivilioja klientus itin mažomis kainomis bei prekių gausa. Vis dėlto tai tikrai nėra vienintelė priežastis.

 

Tad kas dar pastoja kelią sėkmės link nedideliam verslui ir kaip šiuos iššūkius galima išspręsti?

 

Klaidingas smulkiojo verslo įvaizdis – kaip jį keisti?

 

Prakalbus apie mokesčių slėpimą ir „algą vokeliuose“ visuomenės dėmesys dažnai nukrypsta į smulkųjį ir vidutinį verslą, tačiau stereotipas, kad nedideli verslininkai yra linkę nusižengti įstatymams, ne visada yra teisingas.

 

„Dažnai šnairuojama į prekeivius mugėse, į grožio salonus pusrūsiuose. Gajus įvaizdis, kad visas nedidelis verslas tūno šešėlyje. Tačiau tiesa ta, kad prekeiviai mugėje jau moka mokesčius už savo vietą ir yra „matomi“ Valstybinei mokesčių inspekcijai, o individualios veiklos arba verslo liudijimą turintys smulkūs verslininkai užuot priiminėję klientus namuose, gali išsinuomoti tam skirtas patalpas ir vykdyti savo veiklą ten“, – pasakoja Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys Saulius Žilinskas.

 

Išsklaidyti neigiamą smulkiojo ir vidutinio verslo įvaizdį gali ne tik didesnis visuomenės ir žiniasklaidos sąmoningumas bei klišių, susijusių su verslu, vengimas, bet ir pačių smulkiųjų verslininkų pastangos garsiau pasakoti apie savo verslo procesus, statistiką, finansinius srautus, mokamus mokesčius. Nedideli verslai, demonstruojantys skaidrumą, gali padėti ne tik sau, bet visai visuomenei, pastebi S. Žilinskas.

 

„Neigiamas nedidelio verslo įvaizdis ne tik turi neigiamos įtakos šiuo metu veikiantiems smulkiesiems verslams, bet ir žlugdo verslumą mūsų visuomenėje, kurioje samdomi darbuotojai matomi kaip sąžiningesni žmonės, nei tie, kas nusprendė dirbti sau. Tad išsprendę šią problemą, prisidėtume ir prie didesnių iššūkių sprendimo“, – pasakoja S. Žilinskas.

 

Brangioms finansinėms paslaugoms alternatyvų yra

 

Su smulkiaisiais ir vidutiniais verslininkais dažniausiai galima atsiskaityti tik grynaisiais pinigais, o tai ne tik sustiprina neigiamą nedidelio verslo įvaizdį, bet ir apsunkina finansinę apskaitą bei padidina klaidų tikimybę, užkerta kelią nedideliam verslui palankiomis sąlygomis gauti kreditą plėtrai.

 

Todėl nedideli verslai, nusprendę ieškoti inovatyvių finansinių paslaugų, pritaikytų jų poreikiams, ne tik išloštų patys, bet ir galėtų parodyti teigimą pavyzdį visai smulkiojo ir vidutinio verslo bendruomenei, paskatintų FinTech inovacijas kuriančius startuolius atsigręžti į nedidelio verslo rinką.

 

„Verslui palankios finansinės paslaugos nedideliam verslui – didesnė problema, nei gali pasirodyti. Verslas norėdamas gauti kreditą veiklos vystymui palankiomis sąlygomis turi įrodyti aiškią buhalterinę atskaitomybę. Apyvartos apskaitymas priimant mokėjimus tam puikiai pasitarnautų. Deja, bankai retai siūlo prieinamus ir lanksčius sprendimus smulkiajam ir vidutiniam verslui – tokios paslaugos kaštai jiems būna nepakeliami.

 

Kortelių skaitytuvo mokestis paprastai būna gana didelis, be to, nedideli verslininkai „pririšami“ sutartimis prie finansinės institucijos, teikiančios jiems atsiskaitymo kortelėmis paslaugas. Tačiau gera žinia yra tai, kad tobulėjant ir pingant pažangiausioms technologijoms, atsiranda vis daugiau lanksčių, paprastų sprendimų, kurie prieinami nedideliam verslui.

 

Pavyzdžiui, kuo toliau, tuo daugiau galimybių atsiranda kortelių skaitytuvus įsigyti ir nedideliems bei sezoniniams verslams ar net individualia veikla besiverčiantiems asmenims. Žvelgiant į šiuos pokyčius platesniam kontekste, galima sakyti, kad šiuo metu vyksta nedideliam verslui itin svarbūs pokyčiai“, – komentuoja Donatas Jankauskas, „myPOS“ vadovas Lietuvoje.

 

PVM keitėsi 93 kartus – kaip spėti prisitaikyti?

 

Nuo 1994 m. 93 kartus keitęsis PVM įstatymas atnešė pataisas ir į 566 susijusius dokumentus, iš esmės redaguotas mažųjų bendrijų įstatymas ir daugybė mažesnės galios teisės aktų, kasmet paliečiančių visus smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus – tai tik keli nedideliam verslu ne itin palankios, greitai besikeičiančios teisinės aplinkos simptomai, kuriuos pateikia Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys S. Žilinskas.

 

Sprendžiant šią problemą, pašnekovas dar kartą pamini neigiamą smulkiojo verslo įvaizdį, kuris turi įtaką ir valstybinių institucijų priimamiems sprendimams. Todėl prie palankesnio reguliavimo galėtų prisidėti ir geresnis nedidelio verslo įvaizdis, ir paties smulkiojo ir vidutinio verslo pastangos skaidriai vykdyti savo veiklą bei netoleruoti įstatymus siekiančius apeiti mažus verslus.

 

 „Gindami smulkiojo ir vidutinio verslo interesus daugiausiai laiko praleidžiame atsimušinėdami nuo nuolatinių permainų įstatymų bazėje. Kalbame ne tik apie mokesčius, bet ir apie kitus, su verslu lyg ir  tiesiogiai nesusijusius įstatymus ir taisykles, kurios gali sudaryti nepatogumą daugybei įmonių. Pavyzdžiui, pasikeičia reikalavimai gesintuvams, kas smulkiesiems verslininkams tampa tikru galvos skausmu ir papildomomis išlaidomis.

 

Daugybė verslą reguliuojančių įstatymų Lietuvoje keičiasi per dažnai. Gera naujiena yra nebent tai, kad darant šiuos pokyčius, kartais atsižvelgiama į smulkaus ir vidutinio verslo interesus, pavyzdžiui, šiuo metu svarstoma, ar nereiktų įstatyme apibrėžti „startuolio“ sąvokos ir tokiu būdu padaryti šių subjektų reguliavimo aiškesniu“, – sako Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys.

 

Verslosavaite.lt

 

 

  Read More




Leave A Comment

More News

Verslosavaite.lt Verslas

Ekonomika | ve.lt

tv3.lt

vz.lt

Disclaimer and Notice:WorldProNews.com is not the owner of these news or any information published on this site.