Add to favourites
News Local and Global in your language
26th of September 2017

Ekonomika



Virgilijus Poderys: siūlysime ir alternatyvų valstybės remiamą daugiabučių renovavimo modelį | ve.lt

Seimo Energetikos komisija rudens sesijoje ketina svarstyti atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) projektą, planuoja imtis aktyvių veiksmų užtikrinant Lietuvos energetikos integraciją į Europą, reglamentuoti skaidrumo reikalavimus valstybės valdomoms įmonėms.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sako, kad gerų žinių iš įstatymų leidėjų turėtų sulaukti ir gyventojai, kurie su nerimu laukia artėjančio šildymo sezono. O tiems, kurie turi planų atnaujinti savo daugiabučius, jis siūlo pasvarstyti ir apie nepelnytai užmirštą vidinę daugiabučių renovaciją - inžinerinių sistemų atnaujinimą. Tai interviu naujienų agentūros ELTA žurnalistei Jadvygai Bieliavskai sakė V. Poderys.

- Artėja šildymo sezonas. Ar turite gerų žinių gyventojams, ar jie gali tikėtis pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui?

- Planuojama, kad nuo kitų metų sausio 1-osios PVM tarifas šildymui sieks 15 proc. Mūsų nuostata yra mažinti PVM lengvatą, bet kartu didinti gyventojams tiesioginę valstybės paramą.

Beje, dar diskutuojama dėl PVM tarifo šildymui nuo šių metų spalio 1 d. - jis gali siekti ir 9 proc., ir 15 proc. Galutinį žodį rudens sesijoje tars Seimas.

- Daug šilumos suvartojantys gyventojai turi vilčių sutaupyti renovuojant namus, šiltinant sienas. Kokių iniciatyvų imsis Seimo Energetikos komisija, kad šis procesas paspartėtų?

- Daugiabučių sienų šiltinimas ir vidinių inžinerinių sistemų atnaujinimas, arba namo kompleksinė renovacija, reikalauja daug lėšų. Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 3 tūkst. daugiabučių, eilėje dar laukia keliolika tūkstančių namų. Tikėtina, kad šis procesas užtruks dar daug metų. Siekdami pagreitinti procesą, siūlysime sudaryti vienodas sąlygas gauti tokio paties dydžio valstybės paramą ir kitam pigesniam bei spartesniam renovacijos būdui - vidinių inžinierinių sistemų sutvarkymui bei šildymo sistemos subalansavimui nešiltinant sienų. Remiantis atliktais vertinimais, vidinė daugiabučių renovacija yra efektyvesnė investicijų atsipirkimo prasme ir socialiai teisingesnė, nes yra prieinama didesniam skaičiui gyventojų. Tiems, kas nesiryžta visiškai renovacijai dėl lėšų stygiaus, vidinių inžinerinių sistemų sutvarkymas galėtų būti alternatyva su apčiuopiama nauda - iki 30 proc. sumažėjusiomis sąskaitomis už šildymą.

Šioje sesijoje ketiname teikti įstatymo pataisas, kurios leistų gyventojams pasirinkti, kokį daugiabučio renovavimo kelią rinktis, garantuojant tokio paties dydžio finansinę valstybės paramą, kaip ir kompleksinės renovacijos atveju.

- Dalis gyventojų tikisi sumažinti išlaidas šildymui savo namų ūkiuose naudodami atsinaujinančius energetikos išteklius. Pavasario sesijoje Seimas priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus, kuriais gerinamos sąlygos individualiai elektros energiją pasigaminantiems vartotojams. Kaip konkrečiai sumažės administracinė našta, biurokratinės kliūtys tiems, kurie nori naudoti saulės, vėjo ar biomasės energiją savo namams?

- Pagal priimtus įstatymo pakeitimus, stipriai sumažinama administracinė našta įsirengiant mažos galios (iki 5 kW) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines - atsisakoma dviejų perteklinių leidimų, procedūrų laikas sutrumpėja nuo 4-5 mėnesių iki 3 savaičių.

Nustatyta, kad individualiai elektros energiją gaminantiems vartotojams skirta bendra įrengtoji galia padidėja dešimteriopai - nuo 10 iki 100 MW. Taip pat išplečiamas technologijų, leidžiančių pasinaudoti dvipuse elektros apskaita, sąrašas, įtraukiant ne tik saulės, bet ir vėjo bei biomasės energijos išteklius naudojančias elektrines.

Įgyvendinus visas priemones individualiai energiją gaminantiems vartotojams skatinti, tikimasi iki 2020 m. padidinti tokių vartotojų skaičių 100 kartų - nuo dabar esančių beveik 300 iki 34 tūkst., tai sudarytų beveik 2 proc. visų elektros energijos vartotojų Lietuvoje.

Įstatymo pataisomis nustatyta, kad tokiais vartotojais galės tapti ne tik gyventojai ir viešosios įstaigos, bet ir juridiniai asmenys. Tačiau kartu yra įtvirtinti saugikliai, kad juridinio asmens elektrinės įrengtoji galia negalės būti didesnė kaip 100 kW, o fizinio asmens - neviršyti 10 kW. Numatyta, kad iš bendros įrengtosios galios fiziniams asmenims būtų skiriama 70 MW galia, o juridiniams asmenims - 30 MW galia.

- Jūsų vadovaujama Seimo Energetikos komisija vykdo valstybės valdomų energetikos įmonių parlamentinę kontrolę. Kas atsidurs Jūsų dėmesio centre rudens sesijoje?

- Rudens sesijoje planuojame toliau svarstyti energetikos įmonių veiklos ataskaitas. Norime atkreipti dėmesį į skaidrumo reikalavimus valstybės valdomoms įmonėms, kurie dažnai nėra vykdomi. Beje, tik po Seimo Energetikos komisijos išvadų ir publikacijų žiniasklaidoje, valstybinių įmonių vadovų darbo užmokesčiai buvo paviešinti. Deja, ne visų. Manau, kad vieši turėtų būti ne tik pirmųjų vadovų, bet ir „antro sluoksnio“ vadovų atlyginimai su visomis išmokomis bei informacija apie tai, kaip vykdomi vadovams nustatyti veiklos vertinimo rodikliai.

Apskritai, susirūpinimą kelia valstybės valdomų įmonių vadovų ir akcininkų atsainus požiūris į Vyriausybės patvirtintų „Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių“ vykdymą.

Šiuo metu man kelia nuostabą ir pelningumo reikalavimai valstybės valdomoms įmonėms. Jeigu įmonė didžiausią dalį pajamų generuoja iš monopolinės veiklos ir yra subsidijuojama, manau, prioritetu turėtų tapti kuo mažesnis tarifas verslui ir gyventojams bei pakankama paslaugų kokybė, o ne pelningumas, kaip yra šiuo metu.

- Žiniasklaidoje paviešintų kai kurių valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimų gali pavydėti, manau, ne tik Seimo nariai, bet ir Premjeras. Kaip vertinate jų argumentus, kad rinkoje veikiančių panašaus dydžio įmonių vadovai gauna daugiau?

- Esu už tai, kad valstybės valdomų įmonių ( VVĮ ) - ypač strateginės reikšmės - vadovai galėtų užsidirbti padorų atlyginimą. Nemanau, kad VVĮ vadovų atlyginimai turėtų būti privačių rinkoje veikiančių įmonių vadovų lygio. Šiuo klausimu noriu atkreipti dėmesį į tai, kad konkurencinėje rinkoje dirbantys privačių įmonių vadovai kiekvieną dieną kovoja dėl klientų, dėl rinkos, dėl geresnės už konkurentų paslaugų kokybės, dėl išlikimo versle. Tuo tarpu monopolinės prigimties VVĮ vadovai tokių iššūkių neturi. Dėl šių objektyvių priežasčių VVĮ vadovų atlyginimai turėtų būti mažesni už konkurencinėje rinkoje veikiančių privačių įmonių vadovų atlyginimus.

Mano požiūriu, fiksuota VVĮ vadovų atlyginimo dalis neturėtų viršyti, pavyzdžiui, 4500 Eur, kas maždaug atitinka Ministro Pirmininko atlygį. Kintamoji dalis galėtų sudaryti ir iki 100 procentų nuo fiksuotos dalies ir turėtų priklausyti nuo ambicingų, pabrėžiu ambicingų, veiklos vertinimo rodiklių. Šiuo metu didžiąją dalį atlyginimo sudaro fiksuota dalis ir mažą dalį - kintamoji dalis, kuri yra susieta su gana lengvai įvykdomais veiklos vertinimo rodikliais.

- Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Vyriausybė svarsto galimybę parduoti trečdalį „Lietuvos energijos“, EPSO-G ir kitų strateginių įmonių akcijų. Taip pat skelbiama apie planus parduoti „Lietuvos energijos“ antrines įmones: „Duomenų logistikos centras“, „NT valdos“, „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“, „Elektroninių mokėjimų agentūra“, EPSO-G antrinę įmonę - „Tetas“. Kaip jūs, kaip Energetikos komisijos pirmininkas, vertinate tokias idėjas?

- Stebina tokios informacijos, kuri „nutekėjo“ į viešąją erdvę, pateikimo būdas. Nėra argumentų, nėra pagrindimo, kad būtina iš dalies privatizuoti „Lietuvos energiją“ ar EPSO-G. Man tai kelia rūpestį ir nusistebėjimą, ypač dėl EPSO-G, kurios pavaldume yra esminė energetikos infrastruktūra. Šiuo metu siūlyti privatizuoti tokias įmones yra, mano nuomone, neatsakinga. Prisiminkime, ką Lietuva iki šiol darė - atpirkinėjo esminę infrastruktūrą iš kitų užsienio arba iš privačių investuotojų.

Beje, šilumos ūkyje vyksta tas pats - savivaldybės stengiasi iš nuomotojų atsiimti savo šilumos ūkius.

- Ar Seimas, Jūsų vadovaujama Energetikos komisija pritartų tokiems siūlymams?

- Esu įsitikinęs, kad ne, ypač dėl EPSO -G privatizavimo.

- Ar Seimo Energetikos komisija jau gavo darbo grupės siūlymus dėl kai kurių strateginių įmonių privatizavimo?

- Nei Energetikos komisija, nei aš, kaip Seimo narys, nesame gavę jokio dokumento. Labai keista, kad tokie jautrūs ir subtilūs, neišanalizuoti iš esmės klausimai patenka į viešąją erdvę.

- Kaip Jūs vertinate faktą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo atskleidžiant Finansų ministerijai pateiktą įslaptintą informaciją apie vieną iš kandidatų į UAB „Lietuvos energijos“ Stebėtojų tarybą?

- Nesu informuotas apie Stebėtojų tarybos nario nepaskyrimo subtilumus. Kadangi vyksta tyrimas, medžiaga nevieša, komentuoti situacijos negaliu. Tačiau įdomiau yra tai, kas vyks toliau, nes įmonės Stebėtojų taryba turi skirti valdybą, kuri yra esminis įmonės valdymo organas, renkantis valdybos pirmininką ir generalinį direktorių. - Kai kurie politikai nerimauja, kad „Lietuvos energijos“ generalinį direktorių planuojama skirti skubiai, net nelaukiant, kol bus visiškai suformuota Stebėtojų taryba ir neskelbiant konkurso?

- Man atrodo, kad procese trūksta skaidrumo. Turėtų jau dabar būti aišku, kokia tvarka bus skiriami valdybos nariai, ar bus skelbiama vieša atranka, ar vyks uždaras konkursas, ar valdybos nariai bus siūlomi tik iš darbuotojų, ar iš dar siauresnio rato, to niekas nežino, įmonės Įstatuose to irgi nesakoma.

Manau, kad kalbant apie strateginę įmonę, turi būti absoliučiai aišku, kaip bus renkami ar paskiriami valdybos nariai ir įmonės generalinis direktorius. To ir tikiuosi iš įmonės vadovybės bei jos akcininkės Finansų ministerijos.

- Pernai rudenį atėjusi į valdžią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kalbėjo apie ketinimus sujungti Energetikos ir Ūkio ministerijas. Ar tokia reforma išlieka „valstiečių“ planuose ir kada ją planuojama įgyvendinti?

- Planai jungti Energetikos ir Ūkio ministerijas buvo svarstomi visų ministerijų mažinimo kontekste. Tokio atskiro ketinimo naikinti būtent Energetikos ministeriją nebuvo. Seimo rudens sesijoje tokio plano dėl ministerijų skaičiaus mažinimo ar iškėlimo nėra. Šiuo metu nekalbama apie ministerijų skaičiaus mažinimą, kalbama tik apie valstybės tarnybos reformą bei tarnautojų skaičiaus mažinimą.

Read More




Leave A Comment

More News

Verslosavaite.lt Verslas

Ekonomika | ve.lt

tv3.lt

vz.lt

Disclaimer and Notice:WorldProNews.com is not the owner of these news or any information published on this site.