Add to favourites
News Local and Global in your language
19th of November 2018

Lietuva



Su Kinijos prezidentu susitikusi D. Grybauskaitė žmogaus teisių klausimo neiškėlė - LRT

Nepaisant aktyvistų raginimų, dvišaliame susitikime su Kinijos vadovu Xi Jinpingu dalyvavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė žmogaus teisių pažeidimų šioje šalyje neaptarė.

„Žmogaus teisių klausimai Kinijoje keliami Europos Sąjungos lygiu. Jie buvo aptarti ir liepos mėnesį vykusiame ES – Kinijos viršūnių susitikime. Lietuva laikosi bendros Europos Sąjungos pozicijos“, – teigiama prezidentės spaudos tarnybos atsakyme į 15min pateiktus klausimus.

Pasak BNS, prezidentė su Kinijos vadovu teigia aptarusi tarptautines prekybos problemas, Kinijos ir Europos, taip pat dvišalius Kinijos ir Lietuvos santykius. Susitikimą ji vadino gana sėkmingu ir kvietė Lietuvos verslą pasinaudoti atsiveriančia Kinijos rinka.

„Džiaugiuosi, kad mūsų interesai dėl tarptautinės prekybos, dėl globalių įsipareigojimų klimato kaitai sutampa. Tai, kad Kinija imasi daugiau atsakomybės ant savo pečių už pasaulinio atšilimo problemas, už tarptautinės prekybos problemas, ir, svarbiausia, atsiveria ir kviečia šalis ateiti į savo rinką – tai yra nauja ir labai svarbu (...) ir tikrai mums naudinga“, – tikino D. Grybauskaitė.

Prezidentė taip pat dalyvavo pirmojoje Kinijos importo parodoje, vykusioje Šanchajuje.

Tibeto rėmėjai surengė piketą

Penktadienį prie prezidentūros piketą surengę Tibeto rėmėjai teigė, kad D. Grybauskaitės vizito Kinijoje metu dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik prekybai, bet ir žmogaus teisių suvaržymams Kinijoje.

„Matome besiplečiančius Lietuvos ir Kinijos santykius, ir tie santykiai plečiasi vienu – prekybiniu – vektoriumi. Mes matome, kad įvardijami tik ekonominiai dalykai, kad tai yra tik prekyba, tik investicijos“, – žurnalistams sakė Tibeto rėmimo grupės atstovas Robertas Mažeika.

BNS rašo, kad paklaustas, ar Tibeto rėmėjai siūlo atsisakyti verslo santykių su Kinija plėtros, R. Mažeika atsakė: „Mes nemanome, bet manome, kad vystant verslo ryšius reikia priminti ir apie žmogaus teises Kinijoje, tai mūsų pareiga.“

„Tarsi Prezidentūra buvo pabrėžusi, kad tai ekonominiai susitikimai, bet norėčiau pabrėžti, o kada tada bus žmogaus teisių darbotvarkė? Tokios darbotvarkės iš viso nėra“, – visuomenininkas sakė BNS.

Kinijos intervencija į Tibetą prasidėjo 1949 metais. 1959 metų kovo 10 dieną vykęs taikus tibetiečių sukilimas buvo numalšintas jėga, Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama bei tūkstančiai tibetiečių turėjo bėgti iš savo šalies.

Dalai Lama siekia ne Tibeto nepriklausomybės nuo Kinijos, bet realios autonomijos, kuri garantuotų Tibeto kultūros bei religijos išlikimą.

AFP/Scanpix nuotr.

Kinija porai metų buvo įšaldžiusi ryšius su Lietuva po to, kai D. Grybauskaitė 2013 metais Vilniuje susitiko su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama.

Dalai Lama į Lietuvą vėl atvyko šiemet birželį, bet šįkart prezidentė ir vyriausybės atstovai jo nepriėmė.

Trūksta pagarbos žmogaus teisėms

Žmogaus teises ginančios organizacijos „Human Rights Watch“ 2017-ųjų ataskaitoje rašoma, kad 2013 metais prezidentu tapus Xi Jinpingui, „prasidėjo plataus masto ir bęsitesiantys žmogaus teisių pažeidimai“, esą nėra jokių ženklų, kad pažeidimų intensyvumas sumažės.

Organizacijos teigimu, Nobelio taikos premijos laureato Liu Xiaobo mirtis nelaisvėje 2017 metais tik paryškino Kinijos vyriausybės nepagarbą žmogaus teisėms.

Liu Xiaobo buvo suimtas 2008 metais, kai kartu su kitais parengė drąsią peticiją „Charter 08“, raginančią Pekiną užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir reformuoti komunistinės Kinijos vienpartinę sistemą. Jis buvo nuteistas 11 metų kalėjimo už „ardomąją veiklą“.

„Netolima žmogaus teisių ateitis atrodo niūriai, ypač todėl, nes Xi (Jinpingas) turėtų išlikti valdžioje mažiausiai iki 2022-ųjų. Užsienio vyriausybės labai mažai kritikavo Kinijos (vykdomus) žmogaus teisių pažeidimus šalies viduje ir užsienyje“, – rašoma „Human Rights Watch“ ataskaitoje.

Žmogaus teisių gynėjai tikina, kad Kinijos vyriausybė vykdo vieną griežčiausių interneto cenzūrų pasaulyje, žiniasklaidoje ir švietime stiprina ideologinę kontrolę.

„Mokyklos ir valstybinė žiniasklaida vis labiau bando įteigti Kinijos komunistų partijos viršenybę, vaizduoja prezidentą Xi Jinpingą kaip esminį lyderį“, – rašoma ataskaitoje.

Be to, Pekinas bando užgniaužti Honkongo autonomijos siekį. 2017 metais buvo nuteisti trys iškilūs už demokratiją pasisakantys Honkongo aktyvistai.

Pastaruoju metu pasaulio žiniasklaidoje Pekinas dominuoja dėl represijų prieš musulmonų uigūrų mažumą. Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimais, kalinimo stovyklose Sindziango provincijoje laikoma per 1 mln. uigūrų.

Pekinas, nepaisydamas nutekintų dokumentų ir liudininkų pasakojimų, tokius kaltinimus neigia. Jis skelbia, kad vyriausybė dalį Sindziango gyventojų siunčia į „profesinius“ kursus – kad pažabotų ekstremizmą.

„Human Rights Watch“ ataskaitoje rašoma, kad dėl augančios finansinės Pekino įtakos pasaulyje kai kurios šalys užmerkia akis prieš žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje.

Pavyzdžiui, 2017 metais dosnių Kinijos investicijų sulaukianti Graikija blokavo ES deklaraciją dėl Pekino veiksmų Pietų Kinijos jūroje.

Šaltinis www.15min.lt Read More




Leave A Comment

More News

Alkas.lt

LRT naujienos lietuvoje

Lietuva | ve.lt

Bernardinai.lt naujienos

LZ RSS

Lietuva straipsniai

Valstietis

Sputnik Lietuva

tv3.lt

Regionų naujienos

Lietuva – infa

Disclaimer and Notice:WorldProNews.com is not the owner of these news or any information published on this site.