Add to favourites
News Local and Global in your language
26th of September 2017

Pasaulis



Kinų investicijos pristabdo agresyvumą

 

2017 09 12 15:00

Maskva pati pastūmėjo Baltarusiją eksportuoti savo pieno produktus į Kiniją. Reuters/Scanpix nuotraukos

Bet kokia Rusijos agresija per „Zapad“ pratybas pakirstų Kinijos ir Rusijos, kuri šią laiko strategine partnere, santykius.

Rusija ir Baltarusija netrukus pradės karines pratybas „Zapad“, didžiausias po šaltojo karo laikų, o analitikai beveik nekalba, kokios galėtų būti Rusijos veiksmų destabilizuoti Ukrainą ar Baltarusiją pasekmės kitiems regiono veikėjams. Analizuojantieji „Zapad“ pratybas dažnai ignoruoja naują žaidėją Rytų Europoje – Kiniją. Bet kokie provokaciniai Rusijos veiksmai pakirstų Kinijos ekonominius interesus regione ir Maskvos santykius su šalimi, kurią ji vadina strategine partnere ir nuo kurios finansinių injekcijų yra priklausoma.

Kinija ir Krymas

2013 metais, pradėjus iniciatyvą „Vienas diržas, vienas kelias“, Ukraina buvo Kinijos vartai į Europą. Tuometis prezidentas Viktoras Janukovyčius nuvyko į Kiniją tikėdamasis valstybinės paskolos, prieš tai atmetęs Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES) ir dėl to labai pradžiuginęs Maskvą. Ar ta paskola būtų išlaikiusi prezidentą valdžioje, neaišku, nes ji taip ir nesimaterializavo.

Be to, Kinijos telekomunikacijų verslininkas Wangas Jingas siūlė pastatyti Sevastopolyje, kuriame tuo metu buvo Rusijos Juodosios jūros laivynas, 3 mlrd. dolerių vertės giliavandenį uostą ir dar 7 mlrd. investuoti į infrastruktūrą, bet kaip tik tada Ukrainoje kilo politinė krizė, nuvertusi V. Janukovyčių.

Ši potenciali investicija į Krymo uostą sutapo su rudenį sudarytu susitarimu išnuomoti 3 mln. hektarų Ukrainos dirbamos žemės ir pradėtomis derybomis atverti Kinijos rinką kai kuriems Ukrainos žemės ūkio produktams. Kiniją ypač domino grūdai, nes šalis istoriškai yra priklausoma nuo importo iš Jungtinių Valstijų. Didžiulį žemės ūkio potencialą turinti Ukraina greitai tapo svarbia Kinijos partnere apsirūpinimo maistu srityje, ji patenkino beveik pusę Kinijos grūdų importo poreikio. JAV žemės ūkio departamento duomenimis, šiemet tai sudarė maždaug 1,4 mln. tonų. Nuo tada Kinija pamažėle atvėrė savo rinką Ukrainos pienininkystės ir kitų maisto produktų eksportuotojams.

Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir kariniai veiksmai Donbase tapo išbandymu Pekino nesikišimo į kitų valstybių vidaus reikalus politikai. ES yra didžiausia Kinijos prekybos partnerė. 2016 metais abipusė Kinijos ir ES prekyba sudarė maždaug 1,4 mlrd. eurų per dieną, nuo 2013-ųjų lapkričio deramasi ir dėl investicijų sutarties. Sunku įsivaizduoti, kad Kinija būtų galėjusi pripažinti Krymo aneksiją, ji tik susilaikė per balsavimą Jungtinėse Tautose dėl pusiasalio statuso. Šiuo metu Pekinas remia taikų sprendimą, kuriuo būtų atsižvelgiama į visų šalių interesus, nors puikiai žino, jog toks sprendimas artimiausioje ateityje neįmanomas.

Ukraina kaip tranzito mazgas

Planai investuoti į Krymą greitai subyrėjo. Tai būtų reiškę tylų aneksijos pripažinimą ir supykdę Vakarų partnerius bei sugadinę santykius su Kijevu. Kalbos apie investicijas į giliavandenį uostą nutilo, jas palaikė tik vietos valdžia, toliau per žinias meluodama apie pusiasalio ekonomines perspektyvas. Kinijos prekybos ir investicijų interesai pasisuko į Kijevo kontroliuojamą Ukrainos dalį, įskaitant ir uosto projektą.

2015 metais Ukraina ir ES sudarė sutartį, panaikinančią 98 proc. ES muitų Ukrainos prekėms ir paslaugoms. Atsakydama į tai Rusija ėmė blokuoti prekes iš Ukrainos. Ši atsakė tokiais pat veiksmais.

Draudimai sukūrė paskatą stiprinti prekybą Baku-Tbilisio-Karso geležinkeliu (BTK) Pietų Kaukaze. Šį mėnesį turi būti paleistas pirmasis traukinys. Prekių tranzitas per šį regioną Kinijai tampa daug patrauklesnis. Krovinių gabenimas laivais per Azerbaidžano Alato uostą, priklausomą nuo BTK, šiemet išaugo 43,5 proc., o prie šio Kaspijos kelio prisidėjo ir tokie Juodosios jūros uostai kaip Konstancos Rumunijoje. Visos koridoriaus valstybės ėmė tartis dėl tarifų ir sienos kirtimo procedūrų.

Konteineriniai vagonai keliauja nauja geležinkelio linija, kuri, aplenkdama Rusiją, sujungė Ukrainą su Kinija per Gruziją, Azerbaidžaną ir Kazachstaną.

Kinijai, turinčiai geresnį priėjimą prie rinkos, ateityje būtų paranku ieškoti produkcijos šaltinių Ukrainoje ir investuoti į jos uostus bei kelius. Kinijos uostų inžinerijos kompanija laimėjo Ukrainos uosto Južnyj, esančio šiauriau Odesos, gilinimo ir modernizavimo sutartį. Tikimasi, kad Kinijos eksporto ir importo bankas finansuos tilto projektą Kremenčiuke, nes kinų susidomėjimas šalies infrastruktūra didėja. Kitais metais Ukraina planuoja skirti keliams beveik 2 mlrd. dolerių, todėl, turimomis žiniomis, derasi su Kinijos kelių ir tiltų korporacija dėl pirmojo šalyje betoninio greitkelio, kuris turėtų sujungti Odesą ir Chersoną, tiesimo.

Ukraina palengvino vizų režimą Kinijos verslininkams, abipusės prekybos apyvarta 2016 metais padidėjo 5,3 proc. ir pasiekė 6,51 mlrd. dolerių. Kinijai tai nėra daug, bet plytos ir cementas ją domina, tad kinų kapitalas toliau plūsta į šalį. Sutartys su ES pavertė Ukrainą viliojančia rinka ir pakirto Rusijos ekonominį patrauklumą. Be to, Pekino, kitaip negu Europos, nejaudina Ukrainoje vykdomos reformos, o tai Kijevui gali būti naudinga.

Ukrainos valdžia net nori įvesti mandarinų kalbos mokymąsi mokyklose, nes toks poreikis smarkiai didėja. Šalies Švietimo ministerijos delegacija neseniai lankėsi Kinijoje, Konfucijaus instituto būstinėje, ir tarėsi dėl techninės pagalbos visais lygiais mokyti mandarinų kalbos Ukrainoje.

Baltarusija kaip paleidimo aikštelė

Baltarusijos reikšmė Kinijos tikslams Rytų Europoje taip pat didėja dėl gausėjančių investicijų, prekybos ir – svarbiausia – kiniškų prekių tranzito į Europą geležinkeliu. Tai rūpi ir Baltijos valstybėms, ieškančioms naujų prekybos galimybių. Baltarusijos geležinkelių tinklu gabenamų tranzitinių krovinių kiekis pirmus 7 šių metų mėnesius padidėjo 30,4 proc. ir jau beveik susilygino su jos pačios eksportu geležinkeliais. Viso to varomoji jėga yra Kinijos eksportas.

Dėl kliūčių prie Ukrainos sienos per Baltarusiją keliauja ir kai kurios rusiškos prekės. Baltarusijos ir Ukrainos prekybos apyvarta, smarkiai kritusi prasidėjus krizei Ukrainoje, šiemet ūgtelėjo 26 proc. – nuo bemaž 4 mlrd. dolerių pernai. Kinija gali naudotis abiem šalimis kaip atspirties taškais aprūpindama savo tinklus Baltijos valstybėse bei Lenkijoje ir apeidama itin griežtą priežiūrą, taikomą ES narėse.

Baltarusija dar 2013 metais ėmė ieškoti Kinijos investicijų į savo infrastruktūrą, kad būtų mažiau priklausoma nuo Rusijos ir nesusidurtų su europiečių metamais kaltinimais žmogaus teisių pažeidimais. Didžiausias pradėtas projektas buvo pramonės parkas prie Minsko ir logistikos mazgas Bolbasove. Ten jau kuriamas Kinijos prekių paskirstymo centras.

„Didžiojo akmens“ pramonės parkas labiau egzistavo popieriuje, bet šių metų gegužę prieš „Vieno diržo, vieno kelio“ viršūnių susitikimą pajudėjo. Kinija tikisi išlošti iš pigios Baltarusijos darbo jėgos, kad jos kompanijos galėtų nebrangiai gaminti mašinas ir aukštesnių technologijų produktus. Tai leistų kinams prisišlieti prie Baltarusijos ir Rusijos muitų sąjungos, išvengti derybų su sunkiai sukalbamomis Rusijos įstaigomis dėl priėjimo prie šalies rinkos, taip pat parduoti savo prekes ES narėms Rytų Europoje. Kinija ir Baltarusija svarsto įsteigti bendrą 585 mln. dolerių investicinį fondą bendrovėms į „Didįjį akmenį“ pritraukti. Iš 15 šiuo metu parke įsikūrusių kompanijų 11 yra Kinijos. Prezidentas Aliaksandras Lukašenka net išdrįso pakviesti į pramonės parką kinų karines įmones, taip pasiųsdamas signalą ir Maskvai.

Rusija turėtų pamiršti kinų investicijas, kurių jai verkiant reikia, jei tranzito keliai nutrūktų arba patirtų rimtą pavojų.

Baltarusijoje, kaip ir Ukrainoje, Kinija ieško žemės ūkio produktų, kuriuos galėtų importuoti. Šiemet ji atvėrė savo rinką baltarusiškai jautienai ir paukštienai, o Kinijos investuotojai pareiškė norą investuoti į šį sektorių iš viso iki milijardo dolerių. Tai įgyvendinus Baltarusijai būtų lengviau pasiekti ir savo eksporto tikslus, numatytus plane „Agribiz 2020“. Dar svarbiau, kad abi šalys pasirašė pasienio bendradarbiavimo protokolą, sukuriantį bazę atverti daugiau prekybos kelių.

Apie intensyvią kinų veiklą Baltarusijoje byloja sprendimas Minsko tarptautiniame oro uoste greta informacijos rusų ir baltarusių kalba rašyti ir kiniškus ženklus. Kasdienis kinų srautas šiame oro uoste labai padidėjo, Minske jau seniai yra atsiradęs nemenkas kinų kvartalas.

Netikėtos pasekmės

Jei per „Zapad“ pratybas Rusija imsis kokios nors agresijos, hibridinės ar įprastos, ji rizikuos patirti dar didesnę strateginę izoliaciją. Tereikia prisiminti Kinijos finansinį vaidmenį Rusijos kompanijoms ir šalies ekonomikai. Pagal kinų ir rusų finansinius susitarimus biudžeto skylėms Maskvoje kamšyti plaukia milijardai. Pavyzdys – nesenas 11 mlrd. dolerių finansinis susitarimas dėl pinigų Rusijos tiesioginių investicijų fondui ir „Vnešekonombank“ – abiem taikomos sankcijos. Valstybinė naftos milžinė „Rosneft“ taip pat ieško kiniško kapitalo ir dalį savo akcijų gali parduoti Kinijos partneriams. Tik dėl Kinijos finansavimo laikosi „Novatek LNG“ terminalo statybos projektas Jamale. Šiemet Rusijos ir Kinijos investicijų fondas turėtų investuoti 500 mln. dolerių į projektus Rusijoje, o Rusijos centrinis bankas net atidarė savo biurą Pekine. Kinija yra gelbėjimosi lynas Rusijai, bet elgiasi itin atsargiai.

Sutrikus tranzitui geležinkeliu, kuris dėl draudimų Ukrainai dabar visas keliauja per Baltarusiją, Kinija būtų priversta dar labiau kreipti žvilgsnį į Kaspijos kelią. Rimta Ukrainos destabilizacija pakirstų Kinijos pastangas per Juodąją jūrą įkelti koją į Europos rinkas ir atsilieptų virtinei investicijų, nusidriekusių nuo Sindziango iki Gruzijos. Rusija turėtų pamiršti apie investicijas, kurių jai verkiant reikia savo geležinkeliams, jei tranzito keliai nutrūktų arba patirtų rimtą pavojų.

Tačiau klausimas – ne vien ekonominis. Investicijomis į Graikiją ir Vengriją Kinija jau nusipirko ES tylą dėl Pietų Kinijos jūros, bet privalo žaisti atsargiai, nes strateginių investicijų politika tiriama vis skrupulingiau. Didesnis ES susirūpinimas kinų įtaka gali išprovokuoti stipresnį politinį atsaką į projektus Graikijoje, Balkanuose ir Vidurio Europoje. Kinija, kaip ir Rusija, vis dažniau suvokiama kaip grėsmė Europos vienybei.

Rusija greičiausiai prarastų didžiąją dalį savo auditorijos Pekine svarbiais klausimais, jei pakirstų Kinijos ekonominę strategiją Rytų Europoje. Rusijos lyderiai neturėtų pamiršti, kad prieš prezidento rinkimus, kai dėmesys krypsta į socialines reikmes, nevalia erzinti Kinijos, nes bus sunku apsieiti be jos finansinės pagalbos.

Read More




Leave A Comment

More News

Pasaulis | ve.lt

LZ RSS

Pasaulis straipsniai

LRT naujienos pasaulyje

Ekspertai.eu

AIDAS

Disclaimer and Notice:WorldProNews.com is not the owner of these news or any information published on this site.