Add to favourites
News Local and Global in your language
25th of September 2017

Pasaulis



Senėjančiai Europai reikia jaunų imigrantų

 

2017 09 13 16:00

Jauni afrikiečiai darbininkai gali išgelbėti senstančios Europos socialinę gerovę. Reuters/Scanpix nuotraukos

Europa sensta. Gyvenimo trukmė joje ilgėja, o gimstamumas mažėja. Tuo metu į duris beldžiasi milijonai jaunų žmonių iš Afrikos ir kitų nuskurdusių pasaulio regionų. Ar jie gali išspręsti Europos demografinę problemą ir išgelbėti socialinę gerovę?

Pagrindinis migrantų srautas plūsta į Italiją iš pietų, per Viduržemio jūrą į Siciliją, o tada daugelis šių žmonių patraukia į turtingą Šiaurės Europą, nes Italijoje jų ne kažin kas laukia. Tačiau pastaruoju metu Šiaurės Italija susiduria su ekonominių migrantų antplūdžiu iš kitos pusės – jie atvyksta iš Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Belgijos ir kitų Europos šalių, kuriose negavo prieglobsčio.

Italijos šiaurės rytinis Friulio-Venecijos Džulijos regionas turi sieną su Austrija bei Slovėnija, ir šiemet per ją atkako jau keli tūkstančiai migrantų. Goricijos, Triesto, Udinės ir Pordenonės merai nusprendė šauktis pagalbos – jie parašė bendrą laišką Italijos vidaus reikalų ministrui ir išreiškė savo susirūpinimą.

Nedidelis Goricijos miestelis kiekvieną dieną sulaukia po 15–20 tokių atvykėlių. Dauguma migrantų yra jauni vyrai iš Pakistano ir Afganistano. Kai kurie jau po kelerius metus pragyvenę, pavyzdžiui, Vokietijoje, kol buvo nagrinėjami jų dokumentai, ir galiausiai negavę teisės ten pasilikti, tad atkakę į Italiją, kur tikisi per pusantrų ar porą metų susitvarkyti dokumentus. Mat Italijoje tai padaryti lengviau dėl ne tokių griežtų taisyklių. Vadovaudamasi platesniais prieglobsčio suteikimo kriterijais, Italija kai kurias Afganistano ir Pakistano dalis laiko vietomis, iš kurių atvykę žmonės gali tikėtis pabėgėlio statuso.

Kaip sako vietos kunigas Don Franco Gismano, paprastai migrantai elgiasi tvarkingai, bet priešiškumas jų atžvilgiu didėja. Mat vietiniai jaučiasi sunerimę, matydami būrius jaunų vyrų, besitrinančių po miestelį be jokio užsiėmimo. Tačiau nemalonių incidentų pasitaikė tik vienas kitas, šiaip migrantai elgiasi pagarbiai ir stengiasi nesukelti problemų.

Nedarbas ir darbo rankų trūkumas

Europos šalys imasi įvairių priemonių, kad pažabotų nekontroliuojamą nelegalią imigraciją, tačiau yra ir kita medalio pusė – senstančiai Europai reikia jaunos darbo jėgos. Apskaičiuota, kad vien Italijai per ateinantį dešimtmetį reikės 1,6 mln. darbininkų. Kai kurios pramonės šakos jau skundžiasi jų stygiumi.

Vien šiemet į Italiją atvyko beveik 95 tūkst. migrantų. Šalis turi didžiulę nedarbo problemą, bet tuo pačiu metu labai sunku rasti darbininkų žemės ūkio srityje. Visas Italijos žemės ūkis iš esmės remiasi darbininkais iš užsienio. Šiai problemai spręsti viena Italijos organizacija ėmėsi projekto mokyti migrantus bitininkystės, o paskui padeda surasti jiems darbus Italijos žemės ūkyje.

Projektas, pavadintas „Bee My Job“, buvo pradėtas 2014 metais ir jau parengė daugiau kaip 100 bitininkystės specialistų. Tai daugiausia žmonės, atvykę iš Afrikos šalių piečiau Sacharos. „Cambalache“ asociacijos vadovė Mara Alacqua sako, kad mokinių šiame projekte niekada netrūksta. Dauguma niekada anksčiau nebuvo susidūrę su bitėmis. „Mūsų lovos visada pilnos, – teigė ji. – Vos tik asmuo baigia mokymą ir atsiranda laisva vieta, ji užimama per porą dienų.“ Projekto dalyviai taip pat lanko italų kalbos pamokas.

Italija ir Graikija ir toliau yra migrantų vartai į Europą. Apie 11 700 žmonių per Viduržemio jūrą pasiekė Graikiją (161 tūkst. pernai), 8200 – Ispaniją (triskart daugiau nei pernai). Į Rumuniją nelegaliai patenka penkiskart daugiau migrantų negu pernai. Per pirmą šių metų pusmetį ji sugavo 1400 žmonių, kurie mėgino įsigauti į šalį, įskaitant laivą su 69 irakiečiais Juodojoje jūroje.

Europos Sąjunga (ES) sutarė paskirstyti po kitas valstybes nares 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų, esančių Italijoje bei Graikijoje, bet iki šiol perkelta tik apie 20 tūkstančių. Šį planą boikotuoja Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija. Austrija ir Bulgarija tai daro ne viešai, o patyliukais. Austrija įsipareigojo priimti 1953 žmones, bet nepriėmė nė vieno, o Bulgarija iš 1302 – tik 50. Beje, ir Prancūzija bei Vokietija, kurios daugiausia skundžiasi dėl tokio maišto, ir pačios smarkiai atsilieka nuo įsipareigojimų. Vokietija turi priimti 27 536 pabėgėlius iš Graikijos ir Italijos, o priėmė tik apie 7 tūkst., Prancūzijos kvota – 19 714, priimta maždaug 4 tūkst. žmonių.

Jauni afrikiečiai ir Europos senjorai

Jei Vakarų Europa nori išlaikyti savo socialinę gerovę, jai reikės daugiau darbininkų. Vokietijos pensijų sistema patirs didelių bėdų, jeigu nebus kas dirba šalies ligoninėse, viešajame transporte ir visur kitur. Tačiau ir Rytų Europa sena.

Maža to, per ateinantį dešimtmetį gimstamumo rodiklis Europoje bus nulinis. Todėl ES neturi daug kovos su pagyvenusių žmonių skurdu būdų – tik didinti jaunimo imigraciją arba įtikinti savus jaunus žmones turėti daugiau vaikų. Kai kas tai jau vadina net humanitarine krize. Visame Vakarų pasaulyje tik JAV išsiskiria geresne demografine padėtimi – migrantų iš Lotynų Amerikos dėka.

Lenkijos gyventojų amžiaus vidurkis – 40,3, Čekijos – 41,7, o Lietuva dar senesnė – 43,4 metų. Amžiaus vidurkis Europos Sąjungoje – 42,7. Tuo metu Irake jis – 19, Libijoje – 24 metai.

Iki 2040 metų pasaulio gyventojų skaičiaus didėjimą maitins mažiausiai visoje žemėje išsivystę Afrikos regionai. Vidutinis amžius Afrikoje – mažiau nei 25 metai. Per ateinančius du dešimtmečius, Jungtinių Tautų duomenimis, gyventojų Afrikoje sparčiai daugės. Milijonai jaunų afrikiečių jau dabar stengiasi emigruoti į Europą. Jeigu tai pavyksta, jie imasi dirbti menkai mokamus darbus. Tačiau tam, kad ES senjorai išsaugotų orią senatvę, dirbantys žmonės turi mokėti didesnius mokesčius, vadinasi, ir daugiau uždirbti.

Deja, migrantų įsidarbinimo rodikliai, pavyzdžiui, Vokietijoje, visai nedžiugina. 2016 metų duomenimis, tik 13 proc. migrantų sugebėjo rasti darbą. Nors Vokietijos valdžia prognozuoja, kad pusė prieglobsčio prašytojų įsidarbins per ateinančius penkerius metus, paaiškėjo, jog, atmetus įvairius smulkius darbus ir mokymo praktikas, tik 21 proc. 2013 metais atvykusių prieglobsčio prašytojų 2016 metų pradžioje turėjo nuolatinį darbą. Tik 5 proc. atvykėlių per pačią pabėgėlių krizę 2015 metais po metų buvo radę darbus.

Pasenusi Europa (vidutinis amžius)

Švedija ir Prancūzija – 41,2

Portugalija – 41,8

Šveicarija – 42,2

Ispanija – 42,3

Suomija – 42,4

Olandija – 42,5

Austrija – 43,8

Slovėnija – 44,1

Italija – 45,1

Vokietija – 46,8

Jauniausios pasaulio šalys

Malavis – 16,5

Palestina / Gaza – 16,9

Burundis – 17

Burkina Fasas – 17,2

Čadas – 17,6

Etiopija – 17,8

Beninas – 18

Angola – 18,2

Kongas – 18,4

Afganistanas – 18,6

Read More




Leave A Comment

More News

Pasaulis | ve.lt

LZ RSS

Pasaulis straipsniai

LRT naujienos pasaulyje

Ekspertai.eu

AIDAS

Disclaimer and Notice:WorldProNews.com is not the owner of these news or any information published on this site.