Add to favourites
News Local and Global in your language
25th of September 2017

Pasaulis



Irako kurdai kloja valstybingumo pamatus

 

2017 09 12 16:00

Irako kurdas kabina Kurdistano vėliavos spalvų plakatą, kuriuo raginama balsuoti artėjančiame referendume. AFP/Scanpix nuotrauka

Rugsėjo 25 dieną Irako kurdai referendume balsuos dėl nepriklausomybės. Beveik neabejotina, kad dauguma jų palaikys autonominio Kurdistano regiono atsiskyrimą nuo Irako. Tačiau kurdų kelias į valstybingumą nebus lengvas, nes jo ne tik nepalaiko artimiausios valstybės, bet ir platesnė tarptautinė bendruomenė.

Beveik 30 mln. kurdų yra išsibarstę po 4 valstybes: Iraką, Siriją, Turkiją ir Iraną. Kurdai dažnai vadinami didžiausia savo valstybės neturinčia etnine grupe. Tačiau Irako Kurdistanas – naftos turtingas anklavas Šiaurės Irake – gali būti geriausia jų viltis įkurti nepriklausomą valstybę.

Kita vertus, už Kurdistano ribų dauguma valstybių priešinasi balsavimui, teigdamos, kad kurdų valstybingumo siekis gali visiškai suskaldyti Iraką ir dar labiau destabilizuoti karo draskomą regioną.

Pasaulis – prieš

Bagdadas nurodė, jog referendumo rezultatų nepripažins. Turkijoje pareigūnai nerimauja, kad Irako kurdų nepriklausoma valstybė pakurstys separatistinius jų šalies kurdų jausmus.

Amerikos pareigūnai, susirūpinę, jog referendumas pakenktų kovai su „Islamo valstybe“ (IV), prašė, kad kurdai nukeltų balsavimą. Atvira Bagdado ir Kurdistano nesantaika užbaigtų Irako ir kurdų pajėgų bendradarbiavimą, kuris laikomas esminiu, siekiant įveikti džihadistų grupuotę.

Didžiulę įtaką Irake turintis Iranas, palaikantis artimus ryšius su šiitų vadovaujama vyriausybe Bagdade ir Irako šiitų sukarintomis grupuotėmis, pabrėžė, jog jo prioritetas – šalies vienybės išlaikymas.

Net Europos valstybės, kurių ne viena ginkluoja kurdus, kad šie kovotų su IV, neremia jų valstybingumo siekio. Olandų atstovė Europos Parlamente Kati Piri teigė, jog Europos Sąjungos oficiali pozicija nepalaikyti referendumo: „Europos valstybės nori matyti vieningą Iraką.“

Apsisprendimo teisė

Įvairių valstybių priešinimasis nėra vienintelis iššūkis Kurdistanui siekiant nepriklausomybės. Kurdai kontroliuoja keletą vietovių, į kurias pretenzijas reiškia ir centrinė vyriausybė. Tarp jų – daugiaetninis miestas Kirkukas.

„Toks skubus referendumo rengimas, ypač ginčijamose vietovėse, mūsų nuomone, būtų itin destabilizuojantis“, – praeitą mėnesį teigė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys su IV kovojančiai tarptautinei koalicijai Brettas H. McGurkas.

Bagdadas gal ir pripažintų Kurdistano nepriklausomybę, jei kurdai atsisakytų pretenzijų į Kirkuką.

Tačiau Kurdistano regioninė vyriausybė tvirtina, kad balsavimas vyks, kaip ir numatyta – rugsėjo 25 dieną. Jei kurdai nubalsuos už valstybingumą, prasidės formalus atsiskyrimo procesas – taip pat ir derybos su Irako vyriausybe bei diplomatinės pastangos į savo pusę palenkti regionines galybes.

„Per visą istoriją mes buvome engiami, – „The New York Times“ teigė Kurdistano regioninės saugumo tarybos kancleris ir regiono prezidento Massoudo Barzani sūnus Masrouras Barzani. – Mūsų tauta turi teisę apsispręsti.“ Jis pridūrė: „Mūsų nuomone, dabar tam tinkamas laikas.“

„Galutinis tikslas aiškus – nepriklausomybė, – tvirtino buvęs JAV diplomatas Peteris W. Galbraithas, palaikantis artimus ryšius su kurdų vadovybe. – Paskelbus referendumo datą jau nebegalima atsitraukti.“

Praeito amžiaus 9-ajame dešimtmetyje būdamas Senato personalo nariu, P. W. Galbraithas keliavo į Irako Kurdistaną rinkti duomenų apie Saddamo Husseino vykdytus žiaurumus prieš kurdus, tarp jų ir cheminio ginklo panaudojimą. Diplomato surinkta informacija turėjo didelę įtaką JAV sprendimui 1991 metais Šiaurės Iraką paskelbti neskraidymo zona. Ši apsauga leido kurdams atsikvėpti ir sukurti autonominį regioną.

Ekonominiai sunkumai

Kurdų pozicija sustiprėjo Vidurio Rytuose įsivyravus suirutei. Šiaurės rytų Sirijoje, padedami JAV, jie atrėmė IV ir sukūrė savavaldį anklavą. Turkijoje kurdai išsikovojo daug vietų parlamente ir siekė daugiau teisių. O Irake IV puolimas leido kurdams atsiriekti naujų teritorijų.

Tačiau po kiekvieno laimėjimo kurdų laukė naujos kliūtys. Turkija įvedė karius į Sirijos šiaurę, kad sustabdytų kurdų puolimą. Pačioje Turkijoje vyriausybė atnaujino karą su savais kurdais ir įkalino jų lyderius. Irake teritorinius laimėjimus atsvėrė ekonominė krizė, kilusi dėl naftos kainų kritimo ir Bagdadui nustojus siųsti biudžeto lėšas.

Tūkstančiai valstybinėse įstaigose dirbančių kurdų jau ne vienus metus gauna ne visą algą. O regioninės vyriausybės, kuri nėra pajėgi eksportuoti tiek naftos, kad galėtų išsilaikyti, skola artėja prie 20 mlrd. JAV dolerių.

„The New York Times“ kalbintas kurdų analitikas Kamalas Chomani nepalaiko referendumo idėjos. Jis nerimauja, kad nepriklausomybės paskelbimas gali baigtis panašiai kaip vienintelės kurdų valstybės per visą istoriją eksperimentas. 1946 metais su Sovietų Sąjungos pagalba Irano teritorijoje buvo įkurta Mahabado Respublika. Tačiau sovietams pasitraukus, ji greitai žlugo. „Kurdai nenori matyti trumpalaikio Kurdistano“, – teigė K. Chomani.

Tik be Kirkuko

Kita problema – naftos turtingas Kirkuko miestas, kuriame gyvena kurdai, arabai ir turkmėnai. Pagal Irako Konstituciją, kurią parašyti padėjo amerikiečiai, referendumas dėl šio miesto likimo buvo numatytas 2007 metais, tačiau niekada nebuvo surengtas.

2014 metais IV kovotojams priartėjus prie miesto Irako kareiviai pabėgo, o jį perėmė kurdai. Jie Kirkuką laiko savo dvasine gimtine ir mano, kad miesto nafta padėtų išlaikyti nepriklausomą valstybę.

Kirkuko gubernatorius Najmaldinas Karimas atmeta argumentą, esą kurdai turi per daug problemų, kad dabar siektų nepriklausomybės. „Ar JAV turėjo Konstituciją, kai jos paskelbė nepriklausomybę? – klausė jis. – Ne. Ar prieš paskelbdamos nepriklausomybę Afrikos valstybės buvo viską sustygavusios?“

Pasak kai kurių ekspertų, Bagdadas gal ir pripažintų Kurdistano nepriklausomybę, jei kurdai atsisakytų pretenzijų į Kirkuką. „Žmonės Bagdade linkę dėrėtis dėl nepriklausomybės, tačiau be Kirkuko, – tvirtino tyrimų centro „International Crisis Group“ ekspertas Joostas Hiltermannas. – Tai yra nediskutuotinas klausimas kiekvienam ne kurdų kilmės asmeniui Bagdade.“ Kaip sakė J. Hiltermannas, jis nenustebtų, jei dėl šio klausimo referendumas būtų atidėtas.

Kirkuko kurdams atiduoti nenori ir šiame mieste gyvenantys arabai bei turkmėnai. Kalbėdamas su „The New York Times“ miesto vicemeras Rakanas Saeedas al-Jibouri vardijo arabų Kirkuke patirtas nuoskaudas: tai ir kurdų saugumo pajėgų vykdomas priverstinis perkėlimas, ir draudimas pirkti žemę, ir sunkumai gauti darbą. „Kurdams vieniems nuspręsti miesto likimą būtų klaida“, – teigė jis.

Read More




Leave A Comment

More News

Pasaulis | ve.lt

LZ RSS

Pasaulis straipsniai

LRT naujienos pasaulyje

Ekspertai.eu

AIDAS

Disclaimer and Notice:WorldProNews.com is not the owner of these news or any information published on this site.