Add to favourites
News Local and Global in your language
20th of October 2018

Sportas



E. Jankausko taktikos: kaip keitėsi Lietuvos rinktinė - LRT

Šalies futbolo specialistai prognozuoja neišvengiamą rinktinės tremtį į žemiausią UEFA Tautų lygos D divizioną ir išsijuosę kritikuoja trenerių štabo taktinius sprendimus. Pats strategas E. Jankauskas kankinio veidu ir karius pražudžiusio, bet didybės nepraradusio generolo žvilgsniu išpažįsta krepšinio tautai savo kaltes ir klaidas. Kaip žaidėjas su „Porto“ klubu jis triumfavo UEFA Čempionų lygos ir Europos lygos turnyruose. Kaip treneris jis priverstas kovoti dėl išlikimo Tautų lygos C divizione ir galbūt stratego poste. Ar tikrai E. Jankauskas toks „taktiškai nelankstus“ strategas, kaip trimituoja aršiausi jo kritikai?

Būtent dvikova su ketvirtadienio varžovais Lietuvos futbolo rinktinės treneris Edgaras Jankauskas debiutavo prie Lietuvos futbolo rinktinės vairo 2016-ųjų kovą. Dvikovą išvykoje mūsiškiai pralaimėjo 0:1. Dabar lietuviai su rumunais (trenerio poste Anghelą Iordanescu pakeitė Christophas Daummas, o jį – Cosminas Contra) susikaus Vilniuje.

Per tą laiką, kai Rumunijos rinktinėje pasikeitė keli treneriai, E. Jankausko vadovaujama Lietuvos rinktinė sužaidė 24 rungtynes. Statistikos briaunos neįkvepiančiai aštrios: 3 pergalės, 5 lygiosios ir 16 pralaimėjimų, 44 praleisti įvarčiai, 12 įmuštų. 2016-ųjų kovą FIFA reitinge mūsų nacionalinė komanda buvo 128-oje pozicijoje, o šiuo metu yra pakilusi dviem laipteliais aukščiau.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Rinktinė nėra klubas

Vyriausiasis treneris neturi kelių savaičių prieš sezono pradžią, kad parengtų toliaregišką strategiją, pagal žaidėjų savybes sudėliotų pradines taktines schemas, sumodeliuotų galimus fizinės formos svyravimus, o spragų užkamšymams dairytųsi į pasiūlą futbolininkų perėjimų rinkoje.

Nacionalinės komandos strategui ir jo asistentams tenka lenktyniauti su laiku. Trys-keturios dienos pasirengimui konkrečioms rungtynėms. Net ne vienoms, o dvejoms. Nes tarpas tarp pirmosios ir antrosios dvikovos dažnai – vos dvi dienos. Reikia laiko atsigavimui. Jei rungtynės išvykoje – papildomu neigiamu veiksniu gali tapti skrydis. Ne visiems ir ne visos kelionės yra pramoga.

„Porto“ klube E. Jankauską treniravęs Jose Mourinho sykį pasakė: „manęs netraukia rinktinės stratego pareigos, nes tai – tinginių darbas.“ Taip, šis darbas ne toks dinamiškas. Tačiau per rinktinių „langus“ – intensyvumas ir spaudimas yra milžiniški. Kelios dienos pristatyti žaidimo planą pagal varžovų analizę ir įdiegti taktinius sumanymus. Kelios treniruotės atskiroms žaidimo fazėms, perėjimams iš gynybos į puolimą ir atgal bei standartinėms padėtims (tiek jas išpildant, tiek nuo jų ginantis) nuglūdinti. Kelios dienos išsiaiškinti realią futbolininkų formą ir pasirinkti pagrindinį vienuoliktuką dvikovai. O kur dar psichologijos, atmosferos, koncentracijos, charakterio ir kovos dvasios niuansai? Klišiniai elementai, kuriais iki dantų apsiginkluoja į gilesnes futbolo subtilybes nedrįstanti nuklysti mūsų šalies žiniasklaida. Šis nuostabus žaidimas kartu ir paprastas, ir sudėtingas.

Reuters/Scanpix nuotr.

Nuo Lietuvos futbolo federacijos sostų karų ir propagandinių kalbų apie giedrėjančią ateitį nualinti tautiečiai kiekvieną naują rinktinės strategą apraizgo nepamatuotais lūkesčiais, kurie po nesėkmių virsta pašaipių replikų ir komentarų konkursu. Dar nenuaidėjus pirmųjų rungtynių švilpukui, vyriausiasis treneris patenka į rutininius spąstus. Jei pasikliausi aklina vadinamąja „žemojo bloko“ gynyba, žaidėjai bus išvadinti dviejų tikslių perdavimų nesugebančiais atlikti „medžiais“. Jei bejėgiškai pralaimėsi bandydamas imituoti stilingą ir modernų futbolą, sulauksi priekaištų, jog esi Žemės sukimosi nejaučiantis idealistas, neišmanantis kaip „pastatyti“ dviejų aukštų autobusą su devyniais vairuotojais, stabdančiais oponentų puolimo eismą ir vienu pilotu-puolėju priekyje, įsivaizduojamame bolide šlovingai laukiančio ilgo juvelyrinio perdavimo.

Septyni taktiniai bandymai

Per dvejus su puse metų Edgaras Jankauskas su Lietuvos rinktine išbandė septynias skirtingas taktines sistemas. Pradėjo ir baigė populiariausiu žaidėjų išsidėstymu 4-2-3-1. Keturi gynėjai (du vidurio ir du krašto), du vidurio saugai, kuriuos sąlyginai galima vadinti atraminiais (dažnai taikomas „vica-versa“ tarpusavio ryšys, kai vienas labiau gynybinis, kitas – valdantis žaidimo tempą ir nusprendžiantis kamuolio skirstymo kryptis), trys atakuojantys saugai (kairiojo ir dešiniojo krašto bei vadinamasis „10-asis numeris“ – tarp varžovų linijų kūrybiškai ieškantis erdvių paskutiniam perdavimui, galimybių driblingui, smūgiui ar pavojingam sprendimui) ir puolėjas. Šia taktine schema lietuviai žaidė pirmose E. Jankausko kadencijos draugiškose rungtynėse su Rumunija. Į ją Juodkalnijoje persirikiavo po pertraukos, atsilikdami 0:2.

Sistema 4-2-3-1 mūsiškiai pasikliovė dažniausiai. Vienu metu ji tiksėjo neužsikirsdama. Artūro Žulpos ir Manto Kuklio duetas veikia kaip griaunantis ir jungiantis variklis. Atakuojančių saugų trijulė Fiodoras Černychas, Arvydas Novikovas ir Vykintas Slivka keičiasi pozicijomis ir kraštais, virsta papildomais puolėjais, spaudžia oponentų gynėjus ir saugus. Bet Lietuvos futbolo rinktinė – ne Prancūzijos komanda, kuriai laimėti pasaulio futbolo čempionatą pakanka vienos teisingos sistemos, tiesiog sudarančios sąlygas supertalentams atlikti jų superdarbą.

A. Dočkus, E.Genio/LRT.lt nuotr.

Be to, varžovai taip pat studijuoja mūsų rinktinės pasirodymus. Ir pateikia savo argumentus. Ėjimas prieš ėjimą. Futbolas primena šachmatus, kurių partijos baigtį nulemia eilė čia ir dabar vykstančių situacijų, gyvai koreguojančių išankstinius trenerių planus. Individualūs žaidėjų sprendimai ir klaidos, reakcija į oponentų veiksmus, keitimai, kortelės, traumos ir korekcijos, iš rankovės išsitraukiant planą B ar C – tokia smagi ir žiauri yra futbolo kasdienybė.

Pasaulio čempionato atrankos ciklo rungtynėms su Škotija išvykoje (2:2) trenerių štabas taikė tradicinę kompaktišką sistemą 4-4-2. Puolėjų poroje su Nerijumi Valskiu žaidė Vykintas Slivka. Škotams valdant kamuolį jie tapo pirmaisiais gynėjais.

Reuters/Scanpix nuotr.

Būtent po šios akistatos ir po namuose 2:0 įveiktos Maltos (mūsiškių išsidėstymas 4-2-3-1) Lietuvos rinktinės gerbėjai patyrė didžiausią euforijos antplūdį. Tarp grandžių ir pozicijų įsivyravo harmonija, kurią netrukus sujaukė traumos ir kitos aplinkybės. Gynybos viduryje – Edvinas Girdvainis ir Georgas Freidgeimas. Kairiajame jos krašte Vaidas Slavickas arba Vytautas Andriuškevičius, dešiniajame – Egidijus Vaitkūnas. Vėliau susiformavo kitas vidurio gynėjų tandemas – Linas Klimavičius ir Tadas Kijanskas, epizodiškai vieną jo dėmenį pakeitė Tomas Mikuckis. Vyriausiajam treneriui nuolatos teko spręsti krašto gynėjų galvosūkį ir čia iškilo kertinė rinktinės persona, kurią nepagrįstai skersai ir išilgai keiksnojo lietuviško futbolo gerbėjai bei kai kurie žinomi specialistai – Egidijus Vaitkūnas. Jis gali žaisti ir dešinėje ir kairėje, tad avarinėse situacijose E. Jankauskas turėjo vienintelį ir nepakeičiamą gelbėtoją. Į gynybos dešinę keliavo Valdemaras Borovskis.

Populiariausio išsidėstymo saulėlydis?

Rinktinės stabilumo iliuzija subyrėjo ir sistemos 4-2-3-1 rožiniai akiniai nukrito svečiuose 0:4 pralaimėtame mūšyje su Slovakija. Varžovų strategas pasirinko išsidėstymą 4-1-4-1, kuris visiškai paralyžiavo mūsiškių idėjas pereinant iš gynybos į ataką. Po sėkmingos rungtynių serijos lietuviai paprasčiausiai tapo per drąsūs, o šiai dvikovai reikėjo labiau gynybinio plano. E. Jankauskas sureagavo į skaudžią pamoką ir namuose su slovakais žaidėme 4-4-1-1 (pralaimėjimas 1:2). Bet mūšyje su škotais Vilniuje vėl demonstravome drąsą ir su 4-2-3-1 antrą kartą užlipome ant klastingo 4-1-4-1 grėblio (0:3). Po trijų dienų Slovėnijoje nebepadėjo ir gynybinis penkių saugų linijos variantas 4-5-1, kuriame keturi futbolininkai buvo labiau atakuojančio plano (puolėjas Darvydas Šernas žaidė sau jau nebesvetimoje dešiniojo krašto saugo pozicijoje). Slovėnų sistema 4-3-1-2 įplieskė atvirą karą be priedangų ir lietuviai žlugo 0:4.

Po lygiųjų Maltoje 1:1 tėvynėje E. Jankauską ir jo taktikos (ne)išpildytojus prislėgė epinis kritikos viesulas. Bet schema popieriuje buvo nepriekaištinga ir atitinkančia visų tautiečių lūkesčius: 4-3-3. Kaip dar kitaip pralaužti oponentų gynybą, kuri Vilniuje panašėjo į dviem linijomis spragsinčią devynių užraktų spyną (5-4-1), o Maltoje virto modernesniu seifu su įmantresniais atakos parinkčių kodais (4-4-2)?

BNS nuotr.

Futbolininkų išsidėstymas aikštėje– trenerio idėjos rėmai, kurių lankstymąsi įgyvendina žaidėjai. Jų judėjimas, sąveika su komandos draugais ir erdvėmis. Jų tiesioginės ir paralelinės dvikovos su varžovais. Kiekviena sistema turi savo atskirą rikiuotę gynyboje ir puolime. Ir perėjimuose iš vieno į kitą ir atgal. Pats išsidėstymas rungtynių metu taip pat keičiasi pagal įvykius aikštėje ir trenerių sumanymus.

Kas ką berašytų apie nuobodžią ir motyvacijos persistengti nebeturėjusią Anglijos rinktinę, E. Jankausko sumanymas žaisti 4-1-4-1 visiškai pasiteisino. Anglams neliko daug laisvų plotų, kad gimtų natūralus noras mūsiškius paversti kilimu rezultatyviam pasivaikščiojimui. Vidurio gynėjų Edgaro Girdvainio ir Lino Klimavičiaus duetas puikiai „sukibo“, o svarbiausią vaidmenį atliko tarp gynybos ir saugų atliko atraminio saugo pozicijoje įsiterpęs Artūras Žulpa – nepaprastai reikšminga, gal net labiausiai neįvertinta figūra Lietuvos rinktinėje. Beje, ši paskutinioji Europos atrankos zonos F grupės dvikova Vilniuje Anglijos strategui Garethui Southgate`ui tapo lūžio tašku taktikoje. Jis pirmą kartą taikė išsidėstymą su trimis gynėjais (3-4-2-1), kuris dabar yra daug diskusijų keliantis rinktinės prekinis ženklas. Pasaulio čempionatui G. Southgate`as įdiegė korekciją 3-1-4-2 (kartais anglai žaidžia įprastesne 3-5-2 schema), bet pamatai buvo įleisti LFF stadione praėjusį spalį.

BNS nuotr.

Galimybė Tautų lygoje – tik per taktines subtilybes

Ir štai mes – čia. UEFA Tautų lygos C diviziono 4 – oje grupėje. Tiesa, dar buvo kelios lentynos kontrolinių rungtynių, Baltijos taurė ir tragikomiškai pagarsėjęs skrydis į Šri Lanką. Bet visa tai – eksperimentams, kandidatų išbandymui ir naujokui integracijai. Įdomesni momentai, tapę svariais rinktinės papildais: gynybos viduryje įsitvirtino Algis Jankauskas, o dešinėje pasirodė sparčiai progresuojantis Rolandas Baravykas. Žaidybinė patirtis suteikta vidurio gynėjui Justinui Januševskiui, o Ovidijus Verbickas, Modestas Vorobjovas ir Justas Lasickas praturtino saugų pasirinkimą. Povilas Leimonas išmėgintas atraminio saugo, o Valdemaras Borovskis – dešiniojo krašto gynėjo pozicijoje. Puolime debiutavo Karolis Laukžemis.

Tačiau ir integravus nemažai sportininkų, mes – toli nuo kitų varžovių šiame turnyre. Pagal portalą „transfermarkt.com“, Lietuvos rinktinės futbolininkų bendra vertė – beveik 8 milijonai eurų. Tautų lygos C diviziono favoritės Serbijos – 281 milijonas eurų. Kitos mūsų varžovės Juodkalnijos – 79 milijonai eurų. Artimiausios oponentės Rumunijos – 56 milijonai eurų. Starto pozicija toloka nuo apylygės.

Tačiau futbolas dovanoja progas individualiai silpnesniems, bet jas galima pagrobti tik taktinėmis gudrybėmis, treniruotėse sumodeliuotais sprendimais, sunkiu komandiniu darbu ir susikaupimo išlaikymu nuo pirmos iki paskutinės sekundės. Dar reikia tikėtis banalios sėkmės ir kad kažkuriame iš išvardintų ir nepaminėtų elementų susimaus priešininkai. Šviežiausias pavyzdys – serbai. Neįmuštas 11 metrų baudinys ir dešimčiai minučių Lietuvos rinktinės pusėn pasvirusios psichologinės svarstyklės. Kad sulauktų šio palankaus momento, E. Jankausko auklėtiniai turėjo kantriai ir netaupydami energijos vykdyti trenerio planą rungtynėms. Energija atėmė jėgas, kurių nebeliko kautynėms su Juodkalnija.

Reuters/Scanpix nuotr.

Bet grįžkime prie pirmosios Tautų lygos dvikovos su Serbija. Jai mūsų trenerių štabas parengė strategiją, paremtą penkių gynėjų (trys – vidurio, du – krašto) taktine sistema 5-4-1. Vienintele, kuri su kukliais mūsų žaidėjų ištekliais gali sustabdyti serbų atakų gamyklą, įvarčius tveriančią kartais ir iš niekur. Serbijos strategas Mladenas Krstajičius iki rungtynių su Rumunija (serbai žaidė schema 3-4-3) buvo prisiekęs patikimos sistemos 4-2-3-1 išpažintojas, nors prieš lietuvius galėjo rinktis rizikingesnį išsidėstymą 4-3-3 – serbai nusprendė likti komforto zonoje ir mūsiškiams tai buvo paranku. Kaip ir tai, jog M. Krstajičius paliko ant suolo Romos „Lazio“ atakų šerdį Sergejų Milinkovičių-Savičių ir tik 77 minutę išleido į aikštę „Romos“ kairiojo krašto gynėją Aleksandarą Kolarovą.

Jo pozicijoje rungtyniavęs Milanas Rodičius taip pat „kilo aukštai“, bet vos žengęs į aikštę A. Kolarovas iš karto keliais reidais įrodė, koks grėsmingas gali būti šis prie atakų prisijungęs krašto gynėjas. Dešiniame gynybos krašte žaidęs Antonio Rukavina, kaip ir prognozuota – konservatyvesnio tipo veikėjas. Į jo vietą M. Krstajičius galėjo „pastumti“ dvidešimtmetį talentą Nikolą Milenkovičių – būtent šioje pozicijoje jis spindi Florencijos „Fiorentinoje“. Bet serbai neištraukė saugiklių ir E. Jankausko planas įgavo pagreitį. Sistema 5-4-1 spaudimo metu virsta 5-2-3 („spaudikų“ trijulė: Novikovas – Slivka – Černychas), didžiąją rungtynių dalį galima žaisti ne giliuoju, o vidutiniu gynybos bloku, o vertikalūs varžovų perdavimai išgliaudomi kompaktiškai išsidėsčiusių žaidėjų gaudyklėje.

Pagalius į ratus kišo ir LFF

Tiesą pasakius, genialios Lietuvos rinktinės idėjos vos nenugaišo dar prieš pirmąją treniruotę. Lietuvos futbolo federacija (LFF) eilinį kartą lygioje vietoje persišovė koją. Po varginančios ketvirtadienio akistatos UEFA Europos lygos atrankoje su Glazgo „Celtic“ Marijampolės „Sūduva“ sekmadienį turėjo kautis LFF taurės ketvirtfinalyje su Vilniaus „Žalgiriu“. Jų gretose – keturi rinktinės žaidėjai ir ypač penkių gynėjų linijos sumanymui svarbūs Algis Jankauskas ir Vaidas Slavickas. Pirmasis puikiai kovėsi su serbais, bet su juodkalniečiais liko atsargoje. Antrasis abu kartus buvo tik stebėtojas.

Gerai, kad Kostonajaus „Tobol“ klube jau kurį laiką Artūras Žulpa žaidžia vidurio gynėju. Aišku, galima abejoti kodėl E. Jankauskas pasirinko žaidimo laiko Vilniaus „Žalgiryje“ stokojantį Liną Klimavičių, o ne „Trakų“ gynybos ramstį Justiną Januševskį. Bet tai jau subtilūs trenerio sprendimai, paremti stebėjimu iš arti treniruotėse, patirtimi, instinktais ir intuicija.

BNS nuotr.

Antrojo turo akistatos su Juodkalnija pirmajame kėlinyje mūsiškiai aikštėje išsidėstė 5-3-2: Modestas Vorobjovas ir Ovidijus Verbickas prižiūrėjo erdves vidurio zonoje (pastarasis buvo labiau atsitraukęs, o M. Vorobjovas migravo truputėlį arčiau varžovų vartų); Vykintas Slivka dažnai atsidurdavo gryniausio „10-ojo numerio“ pozicijoje, o Fiodoras Černychas ir Arvydas Novikovas sudarė mobilų puolėjų duetą (A. Novikovas pasislinkdavo aukščiau už rinktinės kapitoną).  

Dvikovai su Juodkalnija nebeužteko baterijų – didžioji dalis žaidėjų atrodė „palikę kojas“ rungtynėse su serbais. Galima pavartoti dabar taip mėgstamą klišinį dvižodį – „pritrūko agresyvumo“. Justo Lasicko pasirodymas dešiniojo gynėjo pozicijoje nėra tokia siaubinga klaida, kaip bandyta pavaizduoti. Labiau – nepasiteisinusi rizika per dešinį kraštą sukurti progą įvarčiui. Moderniame futbole krašto saugo persikvalifikavimas į krašto gynėją ir atvirkščiai yra veikiau būtinybė, o ne šokiruojanti naujiena. O galbūt tai užuomina, jog kada nors išbandysime ir schemas (3-4-3, 3-5-2, 5-3-2) su vadinamaisiais „wing-backais“.

Antroji tariamos klaidingos rokiruotės „auka“ – Povilas Leimonas gynyboje žaidė ne pirmą kartą savo karjeroje.

Tikrosios rinktinės bėdos

Futbolas tampa vis labiau universaliu. Nebegalime mindžiukuoti dinozaurinėje vienaplanių futbolininkų eroje. Kartais tokie perstatymai prigyja, o kartais – ne. Tai priklauso ne tik nuo repeticijų treniruotėse, bet ir nuo psichologinių detalių. Žinoma, patyręs Juodkalnijos strategas Ljubiša Tombakovičius į dešiniojo mūsų gynybos krašto prarajas sureagavo meistriškai ir po pusvalandžio rungtynių baigtis tapo aiški. Bet šioje pralaimėjimo 0:2 tamsoje galima aptikti ir viena pozityvų atradimą – saugą Modestą Vorobjovą. Jam nestigo „gerosios agresijos“, kuri buvo labai kryptingai ir naudingai skirstoma

Edgaras Jankauskas buvo kritikuotas, jog bando įdiegti atakuojantį futbolą rinktinei, kurios žaidėjai nesugeba ręsti pozicinių kombinacijų, todėl geriausia išeitis – su „tuo, ką turime – žaisti gynybinį futbolą“. Bet realybė kitokia. Be vartininkų jau kurį laiką stipriausia Lietuvos komandos pozicija yra atakuojantys saugai, galintys žaisti ir puolėjais. Šias jų savybes E. Jankauskas stengiasi kaip įmanoma efektyviau išnaudoti. Gynybos linijoje (ypatingai – kraštuose) dėl traumų ir kitų priežasčių – apstu problemų, kurias treneriai sprendžia įvairiomis adaptacijomis. Atakoje vėlgi – turime žaidėjų, kurie, priklausomai nuo taktikos – gali būti antraisiais, trečiaisiais ir „netikraisiais“ snaiperiais. Bet to vienintelio – „žudikiško užbaigėjo“ trečiajame aikštės trečdalyje – nėra. Mūsų rinktinės trenerių štabas šiai situacijai pritaiko lanksčiausią modelį. Bet tiesa banali – įvarčius muša futbolininkai, kurie savo klubuose galbūt labiau įpratę asistuoti.

A. Dočkus, E.Genio/LRT.lt nuotr.

Žinoma, erdvių augimui visada yra ir bus. Į žurnalisto priekaištą, jog rinktinė per mažai išnaudoja standartines padėtis, E. Jankauskas atsakė, jog mes po jų mažai ir praleidžiame. Vis dėlto „standartai“ visada yra mirtinas ginklas, kad ir kiek „atvirojo žaidimo“ šalininkai tai neigtų. Klausimas – kiek „paruoštukų“ varžovams galima parengti per kelias treniruočių dienas. Lygiai taip pat ir su žaibiško spaudimo pelėkautais atskiromis žaidimo atkarpomis.

Po Tautų lygos kovų pažymius dabartinei Lietuvos rinktinės trenerių komandai rašys ne tik visokios federacijos valdybos ir tarybos. Mintyse ir diskusijose tam tikrus taškus sudėlios visi futbolo gerbėjai. Lengviausia vertinti pagal rezultatus, bet čia viskas daug sudėtingiau. Čia – Lietuvos rinktinė. Visomis prasmėmis. Ir pagaliau – dar liko keturios rungtynės. Pirmos iš jų – su Rumunija. Pasipylus „paskutinės minutės“ traumoms, E. Jankauskui teks lanksčiai laviruoti taktikos žemėlapyje. Kai atakos fazėje rumunų schema artima išsidėstymui 4-2-4, tai – iššūkis. Ir galimybė.

Read More




Leave A Comment

More News

Sportas.info - Naujienos

LRT naujienos sportas

Sportas | ve.lt

tv3.lt

Disclaimer and Notice:WorldProNews.com is not the owner of these news or any information published on this site.